aA
Stebėdamas šiuolaikinius mokinius, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Andrius Storta mato laisvą ir stiprią kartą, kurios pagrindinė silpna vieta – baimė suklysti. „Baimė kausto“, – įsitikinęs mokytojas, savo pamokose į klaidas reaguojantis kūrybiškai. Dešimtus metus mokytoju dirbantis vyras ekonomikos ir fizikos pamokų metu randa laiko ir filosofijai, ir muzikai, ir juokui. Apie šiuolaikinės kartos stiprybes ir silpnybes bei mokytojo darbo užkulisius – pokalbyje su mokytoju.
Mokytojas Andrius Storta
© Asmeninis albumas

– Kaip apibūdintumėte šiuolaikinės kartos mokinius – kuo jie ypatingi, kokias jų stipriąsias ir silpnąsias puses įžvelgiate?

– Manau, kiekvienos kartos mokiniai visuomet būdavo unikalūs, visi esam individai, tad ir mokiniai visi unikalūs. Tačiau turintys dvi medalio puses – stipriąją ir silpnąją puses.

Stiprioji jų pusė yra laisvė – dabar mokiniai laisvesni, drąsesni, laisviau kuriantys, žingeidūs, atjaučiantys, suvokiantys, jog mes esame bendruomenė. Tačiau turintys ir silpnybę, kuri jiems trukdo labiausiai ir gožianti kartais net kelias stiprybes. Tai – nepasitikėjimas, o, kitaip sakant, baimė padaryti klaidą. Ta baimė kausto, neleidžia atsiskleisi visu 120 proc.

Šie metai man jau dešimtas sezonas – aš skaičiuoju, kaip senoliai skaičiavo nugyventus metus, pagal nugyventas žiemas, – ir, kas labiausiai pastebima, kad vaikai bijo sakyti, ką galvoja, nes mano, kad bus baudžiami. Gaus minusą, blogą įvertinimą ar bus apkalbėti.

Dvejus metus klasėje mokiniai dirba ties klaida, nes dėl teisingo atsakymo ir taip viskas aišku. Jie dirba ties baimės įveikimu, fizikos pamokoje jie žino, kas yra žodis „ne“ – tai „pabandyk kitaip“.

Mokiniai
Mokiniai
© Asmeninis albumas

Atsakai blogai, lauk pagalbos, suklydai – sulauki pagalbos. Viena iš citatų, kurią vaikai girdi – Robin Sharma žodžiai „mūsų gyvenimas grįstas akmenimis, ant kurių klupome“. Pagalbą teikiame visi drauge: ne mokytojas, o visi drauge, ir taip išlaisviname stiprybę – bendrumą.

Baimė kausto, bet ant klasės durų yra citata, kuria mes vadovaujamės: „gali keikti tamsą, arba atsistoti ir uždegti šviesą“. Tad jie tuo gyvena, ieško ir dega šviesą, kai tamsu. Kaip sakiau, jie unikalūs, man jie visi brangūs, jie mano, kad iš manęs mokosi, bet iš tiesų tai aš iš jų mokausi.

– Mokote fizikos ir ekonomikos. Galbūt, kalbantis su mokiniais, tenka išgirsti, kokių ateities ambicijų turi vyresniųjų klasių moksleiviai, pasirinkę šiuos dalykus mokytis plačiau? Kur juos nuveda gilesnės šių dalykų žinios, o gal ir pats turite lūkesčių, kur jūsų dėstomi dalykai galėtų juos nuvesti?

– Kai mokiniai 3–4 gimnazijos klasėse pasirenka fiziką arba ekonomiką, tai daro dėsningai. Jie žino, kodėl tą dalyką pasirinko, ir tikrai rastume labai mažą procentą, kurie tą padarė tik tam, kad užpildytų privalomas valandas. Jie kryptingai sieja savo kursą su būsimomis studijomis tiek kolegijose, tiek ir universitetuose. 1–2 klasių gimnazijos mokiniai, ypač tie, kurie sieja tolesnį gyvenimą su profesija, taip pat „mano dalyko savanaudiškumu“ kreipiami link fizinių mokslų.

Šiandien turiu ne vieną pavyzdį, kai mano buvę mokiniai pasirinko fiziką ir baigė taip pat su fizika susijusias studijas. Per pamoką nuolat ieškome sąsajų su kitų dalykų pamokomis, kaip ir studijų kryptimis, ir džiaugiuosi, kai būsimi medikai, architektai, dizaineriai renkasi fiziką suprasdami, kad tai jiems padės geriau suvokti aplinką, atrasti ir kurti.

Šiandien aš tikrai žinau, kad ugdau būsimą pedagogę: ji kryptingai dirba ties tuo, nori būti mokytoja, nori kurti ir keisti. Ekonomikos kursą mokiniai pasirinko taip pat jau žinodami, kad nori sieti gyvenimą su finansais, verslu, vadyba.

Šiemet sudarėme grafiką buvusiems mokiniams, kad jie papasakotų, pasigirtų, pasidalintų savo sėkme – ką jie dirba, kaip jie dirba, kaip jie siekė ir pasiekė, taip stiprinant motyvaciją jaunesniems mokiniams. Juk geri pavyzdžiai užkrečia. Dar vienas mano moto – užkrėsk gerumo pavyzdžio ir motyvacijos virusu kitus, o jie užkrės dar kitus ir taip tapsime laimingesni.

Ką aš atsakau mokiniams, kurie nori emigruoti – studijuoti svetur? Emigruokit, bet nepamirškit kas jūs, kokia žemė jus sulaikė griūnant, kokia žemė jūsų ašaras sugėrė, kokia žemė jūsų lauks ir priglaus. Aš džiaugiuosi jų patriotiškumu, kad jie supranta, ką jiems sakau, jog reikia pamatyti pasaulį, kitas kultūras, kitus vandenis, o, įgijus patirties, grįžti ir kurti rytojų čia, nes kas, jei ne jie tą padarys?

– Kalbant apie ekonomiką, PISA tyrimai yra parodę, jog moksleiviai Lietuvoje stokoja finansinio raštingiumo. Kaip manote, kodėl stebime tokią situaciją?

– Tyrimai tam ir yra, kad nustatytų ir išryškintų silpnąsias bei stipriąsias puses. Atlikus pastaruosius tyrimus, išaiškėjo, jog reikia stiprinti mokinių finansinį raštingumą ir džiugu, kad ekonomikos pradmenys pradedami mokyti nebe 9–10 klasėje, o jau nuo pradinuko.

Vieno atsakymo čia nerasime, tai yra kompleksinė problema, susijusi su vartotojiškumo skatinimu, bet pamirštant asmeninio biudžeto tvarkymą ir kapitalo kaupimą.

Kaip sakiau, vieno atsakymo ir recepto čia nebus, o kaltinti mistinių galių nereikia. Mes patys kažką „pražiūrėjome“.

Kadras iš mokyklos gyvenimo
Kadras iš mokyklos gyvenimo
© Asmeninis albumas

Mokiniams trūksta žinių, kaip tinkamai elgtis su savo pinigais, kaip teisingai skolinti pinigus draugams, asmeninį biudžetą dauguma tvarko šia diena, bet ilgalaikių planų neturi, apie kapitalo didinimą jie negalvoja, nesusimąsto, kaip galima jį padidinti. Bet po PISA ir kitų tyrimų, išaiškėjus silpnybėms, imtasi stiprinti šią sritį, nes neatsakingas lėšų naudojimas, netinkamas savo pajamų paskirstymas kuria ateities problemas. Džiugu, kad mes mokomės iš klaidų.

– O kaip vertintumėte savo aplinkoje esančių moksleivių ekonomines žinias – kas vaikams geriau suprantama, o ką laikytumėte silpnomis vietomis?

– Vartotojiškumas jiems nesvetimas. Kaip leisti pinigus, jie žino gerai, tačiau retas žino, kaip juos tinkamai investuoti – kad ir į save. Per pamokas aptardavome ne tik pinigų išleidimo, bet ir gavimo klausimus, kaip juos galime kaupti, kokius žingsnius daryti verta, o ties kuriais reikėtų susimąstyti dar labiau. Kodėl verta investuoti į save, kokią grąžą iš to gausime.

– Kas jus patį mokytojo darbe labiausiai džiugina, o ką laikytumėte didžiausiais profesiniais sunkumais?

– Aš specialiai pradėsiu nuo sunkumo, nes pabaigti bloga gaida – ne koks tonas. Didžiausias sunkumas – kai matai problemą, bet tuo metu negali padėti, o pagalbos mokiniams reikia čia ir dabar. Aišku, iš to tobulėji, apgalvoji, bet... Pagalbos reikia čia ir dabar. Su tuo susiduria kiekvienas žmogus, kai nežino, ką patarti, ką pasakyti. Juk labai stipriai sergančiam sakyti, kad aš tave suprantu, yra melas, nes serga jis, o ne tu. Todėl kartais rasti tinkamus žodžius, tinkamus metodus yra sunku.

Mokytojas Andrius Storta
Mokytojas Andrius Storta
© Asmeninis albumas

Manęs yra klausia, ar aš esu mokytojas iš pašaukimo. Tai aš pusiau juokais galiu atsakyti, kad jokių balsų iš pašalies negirdžiu ir, tikiuosi, neišgirsiu. O jei rimtai, labiausiai džiugina, kad galiu dirbti tai, kas patinka, kad mane supa nuostabiai fantastiška komanda, žmonės, kurie supranta ir dirba ranka rankon, kurių paprašius gausi paramą ir pagalbą. Kiekvienam projektui ar užduočiai susiburia puikios komandos ir didžiausia sėkmė – tai mūsų bendras darbas, bendri potyriai.

Džiugina ir tai, kad klasėje galima nusimesti visas kaukes ir dirbti nuoširdžiai. Sako, mokytojas – tai aktorius su savo scena ir nuolatiniais žiūrovais, bet aš toje scenoje mėgstu būti be kaukių, be dirbtinio grimo. Juk tik taip mokiniai išmoks būti atsakingais, garbingais, neveidmainiauti, matydami pavyzdį.

Fizikos pamoka nuo savo „mamos“ netoli pabėga ir mano pamokose filosofijai taip pat skiriame laiko, o tai mums padeda rasti atsakymus į etinius klausimus, kurie susiję su mokslo pažanga. Džiaugiuosi, kad galiu suteikti žinių ir pats jų gauti, tobulėti kasdien. Teneužpyksta kalbininkai, bet aš jaučiu „kaifą“ pamokoje.

Kas gali suteikti didesnę laimę kiekvienam iš mūsų, nei mokinio pasakytas ačiū, kai ateina pas tave be baimės, sprendžia ir išsprendžia, klausia ir atsako ir gali atsipalaiduoti? Fizikos pamokoje mes pasiklausome muzikos, juokaujame, kuriame planus, aptariame pačių mokinių problemas.
Kai uždaviau klausimą – ko trūksta fizikos pamokoje, kad jaustumeisi geriau, vienas mokinys parašė, kad šokoladinio kokteilio. Tad dabar galvoju, kaip čia išpildyti tą trūkumą.

Naujų ugdymo metodų taikymą, tinkamo emocinio klimato kūrimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą skatina ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“ ir kt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
4.6923

Top naujienos

Vilniuje rasta 100 kg bomba: evakuojami aplinkiniai namai, prekybos centras „Panorama“ uždaromas eismas kai kuriose gatvėse (157)

Ketvirtadienio rytą statybininkų atkasta aviacinė bomba kelia didžiulį pavojų. Ketvirtadienio...

Rusijos baruose lietuviams parsidavinėjančios studentės pyksta, kai jas vadina prostitutėmis (123)

„Sumokėk 1500 rublių (21 Eur) – praleisiu su tavimi naktį“, - Sankt Peterburgo naktiniuose...

Politiniu turizmu kaltinamas Narkevičius: nesigilinau į organizacinius niuansus

Vos tris mėnesius pareigas einantis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius viešai...

Buvęs aplinkos ministras šokiruotas: jei kalbame, kad išsigims gyvūnai, tai kas bus žmonėms (65)

„Ši problema tikrai nėra vien Alytaus. Nepaprastoji situacija, mano nuomone, turėjo būti...

Naujas ir itin efektyvus protestuotojų ginklas: lazeriais neutralizuoja dronus ir veidų atpažinimo sistemą apakina policijos sraigtasparnius

Technologijos tapo esminiu Honkongo protestų elementu. Pasitelkiamos įvairiausios priemonės:...

Gyvai / Misija – sustabdyti Ronaldo – svyla: Portugalija – Lietuva 2:0 (50)

Ketvirtadienio vakarą Algarvės stadione vykstančiose atrankos į 2020-ųjų Europos futbolo...

Direktorius darbuotojus nustebino 70 tūkst. dolerių minimaliu metiniu atlyginimu (39)

Danas Price‘as – vadovas, kuris sugeba nustebinti. 35-erių metų kreditinių kortelių apdorojimo...

Venecijoje – nepaprastoji padėtis: užliejęs vanduo viršijo aukščiausią kada nors fiksuotą ribą (20)

Italijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė nepaprastąją padėtį didžiulio potvynio užlietoje...

Žiemelis: kiemo vaikai pasišaipydavo iš mūsų mašinos, todėl uždirbęs pirmuosius pinigus iškart nusipirkau gerą automobilį „Atsakingas požiūris“ su Rimvydu Valatka (22)

Šios savaitės DELFI TV laidoje „ Atsakingas požiūris “ žurnalistas Rimvydas Valatka kalbina...

Naujas tyrimas: elektroninės cigaretės – ne mažiau ar net daugiau žalingos už įprastas (24)

Ar elektroninės cigaretės mažiau kenksmingos už įprastas cigaretes iš tabako? Naujo tyrimo...