aA
Praktiniai bandymai universitetų laboratorijose, išvykos į gamtinius takus, miškus, kartografavimas miške – vos keletas būdų, kuriuos pamokoms paįvairinti renkasi Metų mokytojomis 2020 tapusios pedagogės. Jų teigimu, taip mokiniai kur kas greičiau supranta ir sudėtingesnius reiškinius, mat visą išmoktą teoriją iškart gali patikrinti praktikoje.
Metų mokytojos rado būdų, kaip mokinius išgelbėti nuo nuobodulio
© Shutterstock

Mielai tariasi su mokiniais

Viena iš premijos laureačių – Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Rasa Zubrickienė – pedagoge dirba beveik du dešimtmečius. Ji įsitikinusi, kad asmenines savybes, tokias kaip empatija ar nuoširdumas, reikia pritaikyti ir darbe.

„Turime būti tokiais pat nuoširdūs, atviri ir su mokiniais. Tada ir pavyksta užmegzti ryšį. Stengiuosi būti teisinga, geranoriška ir su mokiniais visada dėl visko susitarti. Be to, dažnai akcentuoju, kad už mokymąsi mokiniai yra atsakingi patys, o mokytojas – vedlys, galintis patarti“, – priduria pedagogė.

R. Zubrickienė teigia, kad dažnai skirtingose klasėse būna susitarta dėl skirtingų taisyklių laikymosi, o viskas yra paremta pasitikėjimu.

„Visi mokytojai mokslo metų pradžioje nemažai laiko skiria aptarti, kokia bus tvarka. Mano mokiniams labai patinka, kai jie žino, kas laukia, kokios yra priimtos bendros taisyklės. Tada kyla ir mažiau diskusijų, nesutarimų. Dažniausiai tenka susitarti dėl tvarkos laikymosi, dėl atsiskaitymų: koks bus jų kiekis, laikas, kokie jie bus.

Būna situacijų, kai jiems sutampa ir su kitų dalykų atsiskaitymais, tada ir vėl tariamės – kada jiems yra patogiau. Dėl vertinimo lygiai tariamės, kalbame, kaip geriau įvertinti – ar pažymiu, ar kaupiamuoju balu“, – pasakoja mokytoja.

Į pamokas kviečiasi įvairius specialistus

Paklausta, kokius metodus taiko savo pamokose, Rasa Zubrickienė išskiria, kad pirmiausia kiekvienoje jų stengiasi būti autentiška, išlikti savimi.

„Yra metodai, kurie man labiau patinka, sekasi, juos ir stengiuosi taikyti. Svarbiausia – sudominti mokinius, tai labiausiai skatina juos mokytis. Kadangi biologija – vaizdus mokslas, o aplink mums vien biologija ir gamtos reiškiniai, stengiuosi kuo daugiau mokslinių tiesų rasti aplinkoje, sudominti praktiniais darbais. Esu radusi vieną iš būdų, kaip geriau tai daryti – pasirenkamasis praktinės biologijos dalykas. Kiekvieną kartą atėję mokiniai žino, kad bus konkreti praktinė veikla, eksperimentas, darbas su priemonėmis ar prietaisais.

Rasa Zubrickienė
Rasa Zubrickienė

Taip pat važiuojame į universitetus, jų laboratorijas, kur mokiniai gali atlikti tai, ko negali mokykloje. Neretai tai juos labai sudomina – būna tokių atvejų, kad mokiniai taip susidomi, kad motyvacija mokytis tampa didesnė, rezultatai geresni, net save atranda šiame moksle. Deja, šiais metais tokias išvykas pristabdė pasaulinė pandemija“, – apgailestauja ji.

Dažniausiai šie darbai siejasi su bendromis mokyklos programomis – viskas derinama su tuo, ką vaikai mokosi per pamokas.

„Per praktinius užsiėmimus patikriname, kaip veikia išmokta teorija – ar tikrai taip yra, kaip vyksta įvairūs reiškiniai. Pavyzdžiui, mokėmės apie fermentus, juos teoriškai aptarėme, o per praktinę biologiją dvi ar tris pamokas eksperimentavome, ar tikrai jie taip veikia“, – kalba biologijos mokytoja.

Rasa Zubrickienė savo pamokas paįvairina ir kviesdama įvairius specialistus. Jie kalba tomis pačiomis temomis, kurias tuo metu vaikai mokosi.

„Kai būna minima diabeto diena, mes ir savo mokykloje stengiamės organizuoti įvairias veiklas. Tada į pamokas ateina arba gydytojai, arba ligoniai. Pastarieji mokinius labai sudomina – jie patys iš savo patirties pasakoja apie ligą, kaip gyvena ir panašiai. Taip pat ir mūsų visuomenės slaugytoja yra labai aktyvi, ji pati turi įvairių idėjų ir ateina papasakoti į pamokas“, – dalijasi R. Zubrickienė.

Mokosi savarankiškumo ir atsakingumo

Kita Metų mokytoja 2020 – Jūratė Orlovienė – savo mokinių žinių bagažą taip pat krauna pasitelkdama realaus gyvenimo pavyzdžius. Tauragės „Versmės“ gimnazijoje geografijos, ekonomikos mokytoja dirbanti pašnekovė sako, kad ir jos mokomi dalykai yra glaudžiai susiję.

„Tarp ekonomikos ir geografijos yra artimi ryšiai – jie ryškiai matomi per tarptautinę ekonomiką, valstybių vystymąsi. Pradžioje dirbau su „Lietuvos Junior Achievement“ iniciatyva, kai ji buvo įvesta į mokymo programas. Tai yra labai gera, gyva programa, paremta grynais, gyvenimiškais pavyzdžiais, praktine veikla, bendrovių organizavimu, modeliavimu“, – priduria ji.

Šiandien Jūratė Orlovienė dirba su tarptautinio bakalaureato ekonomikos programa, kuri, pasak mokytojos, primena universitetines programas, yra gerokai platesnė.

„Mokiniai mokosi mikro, makro, tarptautinės ekonomikos, jos vystymosi. Visi ekonominiai procesai yra giliai analizuojami per įvairiausius gyvenimiškus pavyzdžius. Vaikai, kurie vėliau renkasi mokytis ekonomiką universitete, taip pat sutinka, kad šis dalykas labai praverčia“, – džiaugiasi pedagogė.

Jos teigimu, didelis dėmesys skiriamas savarankiškam mokinių darbui – jie turi patys rinkti, analizuoti informaciją, ją susisteminti, apibendrinti. Be to, turi rašyti darbus, bene svarbiausias – brandos darbas, šiek tiek primenantis baigiamąjį bakalauro darbą.

Metų mokytojos rado būdų, kaip mokinius išgelbėti nuo nuobodulio
© DELFI / Domantas Pipas

„Tai yra paruošimas aukštajai mokyklai, reikalaujantis didelio vaikų sąmoningumo ir savarankiškumo. Mokiniai ir patys sako: mes čia ateiname kaip spynelės užrakintos, o jūs bandote atrakinti mūsų mintis“, – prideda mokytoja.

Į pagalbą mokantis žemėlapius – mobiliosios programėlės

Tiesa, pamokas Jūratė Orlovienė veda ne tik mokykloje, bet ir mieste, pažintiniuose takuose. Vyksta ir integruotos geografijos ir biologijos, taip pat – geografijos anglų kalba pamokos.

„Viskas priklauso nuo to, ką tuo metu mokomės. Jeigu apie tai, kas yra urbanizuotoje aplinkoje, visada galima mokinius išsivesti į lauką, paprašyti, kad jie atliktų orientavimosi užduotis, kartografuotų, kurtų žemėlapius, vykdytų funkcinį zonavimą, pastatų paskirstymą. Jeigu mokomės apie gamtinę aplinką, prašau, kad gamtoje atliktų krypties matavimus, šlaitų nustatymą.

Turime integruotą biologijos–geografijos pamoką, važiuojame į mišką, pažintinius takus. Mokydamiesi geografijos čia matuojame šlaitus, mikroklimatą, vėjo kryptį, greitį, atpažįstame bioįvairovę, augalus, kuriuos galima pritaikyti praktiškai, – išgyventi. Lygiai taip pat kartografuojame visame take, žymimės sutartiniais ženklais, kur einame“, – pasakoja ji.

J. Orlovienė paįvairina ir tas temas, kurios yra „sausesnės“, pavyzdžiui – žemėlapių, apskričių mokymąsi. Tam į pagalbą ateiną mobilios programėlės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Eteryje – rimtos dvejonės dėl karo: nesėkmę išprognozavęs rusų karininkas nutildė net „Putino lėlę“ (4)

Kelių dienų „speciali operacija“ baigsis rusų armijos pergalės paradu Kyjive. Dabar jau...

Gyventojai kovoja su namo administratoriumi: sako, kad gauna kelis kartus didesnes sąskaitas

Delfi redakcija sulaukė ne vieno Perkūnkiemio gyventojo skundo dėl pastatų administratoriaus...

Karas Ukrainoje. Iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje evakuota daugiau kaip 260 karių Ukrainos viceministrė: Rusija nebeturi pranašumo ore (10)

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos...

Politikai sulaukė nepatogių klausimų: homoseksuali moteris išgavo atviriausius iki šiol politikų prisipažinimus

Artėjant civilinės sąjungos pateikimui Seime vis dažniau skamba, kad pateikti siūlymai santuokos...

Delfi PliusSelcan Hacaoglu

Akibrokštas Šiaurės Europos šalims: net nesivarginkit (4)

NATO plėtra Šiaurės Europos šalyse susidūrė su kliūtimis, Suomijos užsienio reikalų...

Verslas PliusAndrew Atkinson

Paskaičiavo, kiek infliacija pareikalaus papildomai iš britų piniginių

Remiantis nauju tyrimu, dėl sparčiai augančios infliacijos vidutinis Jungtinės Karalystės...

Skeletų ežeras glumina mokslininkus: iš kur galėjo atsirasti šie kūnai ir kodėl jie taip puikiai išsilaikė?

Įspūdingame 5 km aukštyje esantis Himalajų kalnų ežeras didžiąją metų dalį būna...

Gražiausia „Eurovizijoje“ buvusi suknelė sulaukė Italijos žurnalų dėmesio – visa Europa sužavėta Monikos Liu

Šeštadienio vakarą milijonai žiūrovų visame pasaulyje stebėjo finalinę „ Eurovizijos “...

Su vyru susituokęs Tomas neslepia planų emigruoti: kartą buvome užpulti tiesiog laiptinėje

Gegužės 17 d. minima Tarptautinė diena prieš homofobiją . Ja siekiama atkreipti dėmesį į...

Verslo požiūris. Statybų sektoriaus krizė: pabrangus žaliavoms - nebaigtų statyti objektų virtinė? (1)

Praėjusį penktadienį pusdieniui sustojo statybos maždaug 80-yje valstybei svarbių visuomeninių...