Lietuvių kalbos mokytoja rado būdą, ką daryti, kad pamokos būtų įdomios

„Mačiau, kad pamokose yra daug vietos kūrybiškumui. Dar būdama mokinė pamokose įžvelgiau, kiek daug vietos yra kūrybiškumui. Stebėdavau savo lietuvių kalbos mokytojų pamokas ir galvodavau – o ką aš čia toje vietoje daryčiau, ką dėstyčiau“, – vaizdo reportaže pasakoja pašnekovė.

Skleistis kūrybiškumui mokytoja dirbanti Indrė leidžia ir šiandien: ieško įdomių, kitokių sprendimų pamokoms, dalyko mokymui. Mokytojos teigimu, kai žmogus dirba sau skirtoje srityje, sprendimai patys pas jį ateina.

„Be abejonės, didžiausia motyvacija yra pats mokinys – norisi kažką dėl to jauno žmogaus padaryti. Tačiau ir lituanistika mane visur vejasi – mano pomėgiuose, laisvalaikyje. Įvairiausios idėjos kyla net vaikštant po miestą – užsukau į vieną restoraną ir nusprendžiau, kad, jei pandeminė situacija leis, pavasarį darysiu literatūrinę ekskursiją devintokams, jau nusimačiau temą“, – dalijasi Indrė Šadvilaitė.

Moteris yra ne tik lietuvių kalbos mokytoja, bet ir Šaulių sąjungos narė – pasak pedagogės, ši veikla taip pat ją įkvepia kūrybiškoms pamokoms.

„Vasarą dalyvavau baigiamosiose pratybose, mokėmės karo topografijos. Klaidžiodama po mišką pagalvojau, kad tai irgi galėčiau panaudoti su mokiniais. Sugalvojau, kad norėčiau partizano Liongino Baliukevičiaus Dzūko dienoraštį, kurį skaitysiu su devintokais, integruoti su istorija, geografija ir susiplanuoti išvyką“, – sako mokytoja.

Daugiau – vaizdo reportaže.