aA
Visiška tyla klasėje, tik verčiamų vadovėlių lapų šnaresys ir į sąsiuvinį spaudžiamo tušinuko garsas. Tokios prieš kelis dešimtmečius įprastomis buvusios pamokos teliko užfiksuotos seniai palikusiųjų mokyklos suolą. Šiandieninė mokykla - pilna smalsių vaikų šurmulio, kartu su vaikais besijuokiančių mokytojų ir įdomių pamokų, kur mokomasi ne tik prie vieno pridėti du, bet ir robotikos, programavimo ar net šachmatų. Bent taip atrodo gyvenimas Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje.

Alytaus Dzūkijos mokykla
© Organizacijos nuotr.

Pedagogė Vilija Sušinskienė savo akimis stebėjo per kelis dešimtmečius įvykusį mokyklos virsmą. Jau devintus metus mokykloje direktore dirbanti moteris prieš tai 15 metų dirbo direktoriaus pavaduotoja, o dar prieš tai – mokytoja.



Pašnekovė pastebi, kad didžiausias pokytis per visus šiuos metus – požiūris į vaiką kaip individualų žmogų ir santykių mokykloje svarba. V. Sušinskienė taip pat mato, kad vaikai tampa vis laisvesni, o kartu besikeičiant vaikams ir švietimo programoms turi keistis ir mokytojai. Tiesa, vyresnio amžiaus mokytojams tai kartais tampa nelengvu iššūkiu.

– Mokykloje vykdote nuoseklaus socialinio emocinio ugdymo programą. Gal galite papasakoti daugiau apie ją?



– Mokykloje šią programą turime jau nuo 2007 m. Lietuvoje ją pradėjome diegti vieni pirmųjų. Tuomet buvau dar tik mokyklos direktoriaus pavaduotoja, bet kartu su direktoriumi labai tikėjome šios programos sėkme. Prieš mane buvusiam direktoriui taip pat labai rūpėjo santykiai mokykloje, mokinių savijauta.

Alytaus Dzūkijos mokykla
Alytaus Dzūkijos mokykla
© Organizacijos nuotr.

Iš pradžių neturėjome skirtų konkrečių valandų šiai programai, todėl veikla buvo epizodiška. Vėliau nusprendėme socialinį emocinį ugdymą įtraukti į mokymo planus, ir tik tuomet, kai šis ugdymas tapo pastovus ir nuoseklus, jis pradėjo duoti rezultatų.



Kartu mokykloje sukūrėme darbo grupę, kuri pradėjo stebėti užsiėmimų kokybę. Pastebėjome, kad ne visi mokytojai turi išvystytą socialinį emocinį intelektą, todėl paruošėme socialinio emocinio ugdymo mokytojus. Iš pradžių turėjome vieną, o dabar turime du, kurie dirba kartu su klasės auklėtoju. Norime, kad ir patys auklėtojai mokytųsi, ir vaikai kartu. Šis metodas mums labiausiai pasiteisino.




Pamokų metu bandoma daugiau įsigilinti į savimonę, savivoką, teisingą sprendimų pasirinkimą, savanorystės programos prijungtos, konfliktinių situacijų valdymas. Kiekviena klasė turi šį užsiėmimą vieną kartą per savaitę.



– Ar asmeniškai pastebite, kad šios pamokos turi įtakos vaikų savijautai ar elgesiui bendruomenėje?

– Tikrai taip. Mes taip pat atliekame tyrimus, kaip keičiasi vaikų savijauta ir suvokimas. Įdomiausia pamatyti vaikų pokytį aštuntoje klasėje, kai jie jau išeina iš mokyklos. Visuomet aštuntokams vedu baigiamąją pamoką, kur mokiniai patys įvertina, kaip jie per visus metus pasikeitė. Būna labai džiugu girdėti, kai vaikai jau moka save analizuoti, žino, kaip reaguoti į įvairias situacija. Žinoma, dar ne visi, bet jau matosi teigiama raida.

– Mokykloje daug dėmesio skiriate ne tik emocinei mokinių būsenai ir ryšiams bendruomenei, bet ir mokymosi kokybei. Esate įdiegę STEAM metodologiją. Galbūt galite papasakoti, ką tai suteikia jūsų mokyklai?



– STEAM vienija technologijas, menus, inžineriją ir kartu kūrybiškumą. Mes tai diegiame nuo pradinių klasių. Kai pradėjome, pirmasis mūsų žingsnis – šachmatų įvedimas į mokymo procesą. Pradinėse klasėse turime keturis mokytojus, kurie puikiai žaidžia šachmatais ir bendrajame ugdyme turime šachmatus įvaldžiusius tris mokytojus. Visi šie mokytojai sutiko mokyti ir integruoti šachmatus ugdyme.

Vilija Sušinskienė (dešinėje)
Vilija Sušinskienė (dešinėje)
© Organizacijos nuotr.

Pradinėse klasės mokytojas šachmatus integruoja į tokias pamokas kaip pasaulio pažinimas, kūno kultūra, matematika. Vyresnėse klasėse mes šachmatus naudojame kūno kultūros pamokose, kai vaikai būna atleisti nuo kūno kultūros pamokos.



Be to, turime ir būrelius, kur vaikai gali dar labiau gilintis į šachmatus, bet mes labai siekiame, kad būtų kuo daugiau įtraukta jų į ugdymo procesą.

Taip pat nuo pradinių klasių diegiame informatikos ir programavimo pradmenis. Dar prieš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai paskelbiant apie tokį projektą, mes jau pradėjome tai įtraukti į mokyklos pradinį ugdymą. Visose klasėse turime ir kompiuterių, ir planšečių, o kiekvienas vaikas turi pagal savo galimybes pramokti to per pamokas. Pastebėjome, kad informatikos ir programavimo integravimas ypač padeda matematikos pamokose.

Be to, turime pradinėms ir vyresnėms klasėms laboratoriją. Ypač laboratoriją gerai išnaudoja ir integruoja pradinių klasių mokytojai. Be to, mokytojai su vaikais atlieka daug tyrimų. Taip pat pasirinkę temas nuo penktos klasės vaikai rašo tiriamuosius darbus – o jie įvairiausi, net ir iš dailės.
Mokykloje taip pat turime 3D spausdintuvą, o į technologijų pamokas pradėjome integruoti konstravimą ir inžineriją, robotiką.

– Kas privertė jus taip entuziastingai imtis visų projektų? Ar jautėte spaudimą iš tėvų? O gal čia mokyklos personalo iniciatyvumas?



– Turime labai iniciatyvias mokytojas. Informatiką ir programavimą integruoti į pradinukų ugdymą mes pradėjome jau labai seniai. Viskas prasidėjo nuo mokytojų švietimo informacinių technologijų srityje. Daug dėmesio mokykla skyrė mokytojų mokymui, o kai jie išmoko jomis naudotis, patys pradėjo gilintis ir ieškoti skirtingų sprendimų.

Alytaus Dzūkijos mokykla
Alytaus Dzūkijos mokykla
© Organizacijos nuotr.


– Užsiminėte apie mokyklos laboratoriją, kompiuterius klasėse ir kitas investicijų reikalaujančias priemones. Bet dažnai esame įpratę girdėti, kad mokykloms labai trūksta pinigų.

– Jei yra noras, viską galima turėti. Aš niekada mokytojams nesakau, kad neturime kažkam pinigų. Visada sakau, kad jei yra poreikis, mokomės, darom, o paskui pinigų tikrai atsiras. Dažniausiai taip ir nutinka – ką nusimatom, tam lėšų ir gauname. Ir savivaldybė palaiko, ir rėmėjų randame. Taip pat naudojamės tuo, kad naujų ugdymo metodų taikymas, tinkamo emocinio klimato kūrimas yra skatinamas ir ES fondų finansuojamomis priemonėmis.


– Kokia Jūsų dabar pagrindinė vizija mokyklos ateičiai?



– Turime labai ambicingą viziją, kaip mūsų miestui. Norime turėti inžinerinę programą mokykloje. Jau susitarėme su gimnazija, į kurią mūsų vaikai išeina dažniausiai, kad kartu imsimės šio iššūkio.



Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
4.5000

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (20)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (54)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (214)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (30)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (9)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (88)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (22)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (17)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (6)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...