Piliakalnis, kurio požemiuose paslėptus turtus saugojo velniai
Dešiniajame Minijos krante, važiuojant keliu Plungė–Vėžaičiai, nepraleiskite Gandingos gyvenvietės. Kadaise ji buvo itin svarbus kultūrinis, administracinis ir gynybinis vienetas, priklausęs istorinei Ceklio žemei. Tai – seniausių Lietuvos gyvenviečių tinklo dalis.
Apie Gandingos piliakalnį sklando dešimtys legendų. Viena jų sako, kad giliai po piliakalniu yra dideli požemiai, kuriuose tą kraštą užkariavę švedai paslėpė daug pinigų, ginklų ir kitų turtų. Vieni tiki, kad raktą nuo durų į požemius švedai padėjo po akmeniu Babrungos upėje, kad niekas nerastų, o kiti – kad atidavė velniams saugoti. Kita legenda byloja, kad piliakalnio viršūnėje buvo skylė, į kurią bernai ir piemenys mėtydavo akmenis. Skylė buvo ypač gili, o į ją įkritę akmenys atsimušdavo tarsi į metalinį paviršių ir garsiai suskambėdavo.
Linksmuoju kalnu pramintas Ringovės piliakalnis
Keliautojai, kurie žavisi įvairiomis legendomis, turėtų nepraleisti progos aplankyti didžiausiame Kauno rajono Ringovės entomologinio draustinio teritorijoje esančio Ringovės piliakalnio – ankstyvojo feodalizmo laikotarpio archeologijos paminklo.
Apie šį Linksmuoju kalnu pramintą piliakalnį sklando ne viena legenda. Įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad XIV a. viduryje buvo mėginama statyti didžiulę medinę Ringės pilį, kuri turėjo tapti viena iš Nemuno gynybinės linijos grandžių. Tuo tarpu kita įdomi istorija pasakoja, kad kadaise visu vežimu į netoli esantį Šventupį įvirto kunigas – taip upelis buvo „pakrikštytas“ Šventupio vardu, o jo vandenys pradėti vartoti kaip vaistai.
Šiandien piliakalnio įkalnėje rasite baltą skardinį „Tėviškės angelą“, kurio krūtinėje – Gediminaičių stulpai. Tačiau tai – ne vieninteliai dalykai, dėl kurių verta aplankyti Ringovės piliakalnį: nuo jo atsiveria įspūdingi Nemuno vaizdai, gerai matomi ir Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčios bokštai.
Be pėdsakų prasmegusi Kryžiuočių pilis
Trečiasis piliakalnis, kurio nevalia praleisti paslapčių mėgėjams, yra Eketės piliakalnis Klaipėdos krašte. Žmonės kalba, kad Eketės piliakalnis buvo kepurėmis supiltas švedų, bandant apsiginti nuo rusų ir prūsų. Anot legendų, čia taip pat stovėjusi turtinga kryžiuočių pilis, kuri paslaptingai pradingo be jokių pėdsakų. Norintys aplankyti šį paslaptimis ir mitais apipintą Etekės piliakalnį turėtų keliauti Klaipėdos link.
O apsilankyti čia – tikrai verta. Istoriniai šaltiniai rodo, jog čia galimai stovėjo strategiškai itin svarbi kuršių pilis, o piliakalnio dydis sufleruoja, jog čia buvo ir miesto centras. Tai liudija turtingas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasti dirbtuvių vietą liudijantys geležiniai amatininko įrankiai, įtveriamasis strėlės antgalis, Romos monetos, stikliniai karoliai ir kiti.
Tai – tik vienas iš projekto „584 km“ maršrutų. Šis projektas kviečia leistis į 584 kilometrų kelionę aplankant įdomiausius Antrojo pasaulinio karo paveldo objektus Lietuvoje. Maršrutus ar idėjas jiems rasite projekto puslapyje www.584km.lt arba atsisiuntę mobiliąją programėlę (parsisiųsti galite iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudami su telefonu rankose, objektus pažinsite interaktyviai – nuvykę į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysite, kaip vieta atrodė anksčiau. Projekto puslapyje rasite ir specialų žaidimą, kuriame panaudosite kelionių metu surinktas žinias bei „išgelbėsite“ Lietuvos istoriją.
