aA
Nuo seniausių laikų mūsų šalies uostamiestis buvo svarbus karybos, laivybos ir prekybos kraštas. Klaipėdos strateginę svarbą suprato ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės, bandžiusios ją paversti savo teritorijos dalimi. Tai liudija ir iki šių dienų išlikusios istorinės vietos ir objektai. DELFI kartu su gynybos ir gamtos paveldo projektu „584 km“ kviečia aplankyti 4-ias Klaipėdos regiono vietas, kurios šimtmečius stebina savo unikalumu.
Klaipėdos pilis
Klaipėdos pilis
© Organizatorių nuotr.

Viduramžių istorija pačiame miesto centre

Klaipėdos piliavietė yra vienas svarbiausių Klaipėdos ir viso Pajūrio regiono išlikusių kultūros paveldo objektų. Ši teritorija vertinama kaip išskirtinė nacionalinė vertybė, turinti architektūrinę, urbanistinę ir istorinę vertę.

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Klaipėdos pilis buvo paminėta dar XIII a. Mėmelburgo pavadinimu. Manoma, kad tuo metu pilis nesiskyrė nuo kitų Livonijos ordino pilių, mat buvo tiesiog masyvių raudonų mūrų statinys. Tačiau XVI ir XVII a. daugybę atakų atlaikiusi pilis nuolatos buvo restauruojama ir stiprinama – taip ji tapo įspūdinga tvirtove.

Klaipėdos pilis
Klaipėdos pilis
© Organizatorių nuotr.

Viduramžiais pagrindinė pilies funkcija buvo gynybinė. Ordinui pralaimėjus Žalgirio mūšyje, pilis išlaikė savo strateginę reikšmę , mat Lietuva ir Kryžiuočiai negalėjo sutarti, kur turėtų prasidėti siena tarp jų teritorijų, o Klaipėdą abi pusės laikė savo nuosavybe.

1756–1763 m. Septynerių metų karo metu uostamiestį užėmė Rusijos imperijos kariuomenė – pilis buvo apleista ir pamažu nyko. Galiausiai XIX a. visiškai praradusi savo strateginę reikšmę, Klaipėdos pilis buvo nugriauta.

Visgi, viduramžių dvasią Klaipėdos mieste galima pajusti iki šių dienų. Šiandien galima apsilankyti išlikusiuose pilies požeminiuose koridoriuose, kurie jungia statinio dalis, gynybinę sieną ir bastionus – jie prieinami visiems miestiečiams ir uostamiesčio svečiams.

Bastionių ir požemių paslaptys

Tęsiant istorinę kelionę po Klaipėdos piliavietę, ankstesnę pilies didybę liudijantys bastionai turėtų tapti kita stotele. XVII a. pradžioje pilis buvo apjuosta senoviniais olandų sistemos bastionais, turėjusiais sustiprinti ir išplėsti statinio gynybines funkcijas. Po bastionais buvo įrengtos poternos – požeminiai koridoriai, jungiantys atskiras gynybinio statinio dalis. Poternos buvo naudojamos saugiam karių judėjimui, atsargų laikymui ir gabenimui.

Bastionai
Bastionai
© Organizatorių nuotr.

Šiandien Piliavietės teritorijoje veikia du muziejai: Pilies muziejus ir 39/45 muziejus. Čia lankytojai gali pamatyti atkastos pilies liekanas ir pamatus. Pilies muziejaus lankytojai turi galimybę pereiti dar XVI a. išgrįstu Klaipėdos grindiniu, susipažinti su viso miesto istorija, išvysti daug šioje vietoje iškastų archeologinių radinių. Taip pat lankytojai gali pamatyti, kaip XVII a. antroje pusėje atrodė Klaipėdos pilis, mat muziejuje eksponuojamas jos maketas.

Unikalus fortas Lietuvoje

Norintys tęsti kelionę po Mažąją Lietuvą, savo kita stotele pasirinkę Kopgalio tvirtove vadinamą fortą. Tai – vienintelis nuo XIX a. antrosios pusės išlikęs Prūsijos karinio paveldo objektas mūsų šalyje.

Forto istorija prasidėjo dar XVIII a., nusprendus sustiprinti prieigų į uostą gynybą. Šio statinio modernizavimas ir tobulinimas truko beveik 2 amžius. Paskutinis žymesnis atnaujinimas įvyko 1979 m. kai fortas buvo restauruotas, o karinę savo funkciją pakeitė į edukacinę – čia atidarytas Klaipėdos jūrų muziejus ir akvariumas.

Neringos fortas
Neringos fortas
© Organizatorių nuotr.

Lietuvos jūrų muziejus – vienas populiariausių lankytinų objektų mūsų šalyje, kasmet sutraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų. Čia galima apžiūrėti buvusius amunicijos sandėlius, įvairią laivybos techniką, šiuolaikinių ir praeities inkarų parodą. Muziejuje gausu ir jūros gyvių ekspozicijų – žuvų, moliuskų kriauklių, koralų, vėžiagyvių, dygiaodžių ir jūrų paukščių.

Antrojo pasaulinio karo relikvijos

Užbaigiant kelionę po Klaipėdos apskritį, siūlome aplankyti nedideliame Kukuliškių kaime esančią Antrojo pasaulinio karo laikų artilerijos bateriją. 1939 m. Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai, tad Baltijos jūros pakrantėje nuspręsta statyti tokio tipo artilerijos baterijas.

Ant Baltijos jūros kranto stovinčio objekto pirminė funkcija karo metais buvo apsaugoti pakrantę nuo antpuolių jūra. Tačiau vėliau pastato vaidmenį buvo nuspręsta pakeisti į priešlėktuvinę gynybą – saugoti pajūrį nuo oro atakų.

Baterija
Baterija
© Organizatorių nuotr.

Karą atlaikiusi baterija išliko beveik nepažeista, tad net pasibaigus kariniams veiksmams objektas savo funkciją atliko iki 1955 m. Vėliau su pertraukomis čia savo veiklą vykdė pasienio tarnybos pareigūnai. 2002 m. vienas iš dviejų artilerinių blokų buvo rekonstruotas, o jame įkurta ekspozicija apie Pajūrio regioninį parką. Nuo 2009 m. čia galima išvysti ir įspūdingus Antrojo pasaulinio karo eksponatus.

Patekus į baterijos vidų, galima naujai ir įvairiapusiškai susipažinti su krašto istorija bei nusikelti į XX a. Čia galima pajusti istorijos alsavimą ir pabūti praeities laiko atkarpoje, kurią galėsite įvertinti visai kitaip negu teko iki šiol.

Tai – tik vienas iš projekto „584 km“ maršrutų. Šis projektas kviečia leistis į 584 kilometrų kelionę aplankant įdomiausius Antrojo pasaulinio karo paveldo objektus Lietuvoje. Maršrutus ar idėjas jiems rasite projekto puslapyje www.584km.lt arba atsisiuntę mobiliąją programėlę (parsisiųsti galite iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudami su telefonu rankose, objektus pažinsite interaktyviai – nuvykę į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysite, kaip vieta atrodė anksčiau. Projekto puslapyje rasite ir specialų žaidimą, kuriame panaudosite kelionių metu surinktas žinias bei „išgelbėsite“ Lietuvos istoriją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.5714

Top naujienos

Aplankė vieną uždariausių pasaulio valstybių: pažįstamiems buvo sunku patikėti, kad ten keliauju (46)

„Welcome to Arabia! “, – karts nuo karto išgirstu iš nuoširdžiai besišypsančių...

Darželyje sriuba apsipylusi trimetė patyrė antro laipsnio nudegimą: mama netiki darželio direktorės versija (234)

Į darželį trimetę dukrą nuvedusi mama nė neįtarė, kad po kelių valandų su ja dėl patirto...

Giedrius Drukteinis

Du būdai, kaip mums atsikratyti nepakantumo svetimam turtui ir sėkmei

Kai išmintingi žmonės pradeda kalbėti apie Lietuvos visuomenės problemas, greitai galima...

Stilistė papasakojo, į ką reikia atsižvelgti renkantis džinsus: viena detalė gali sugadinti visą įvaizdį

Jei paprašytume jūsų įvardinti pagrindinį spintos drabužį, kas tai būtų? Mes nemirktelėję...

Lietuvis sukūrė už širdies griebiantį vaizdo klipą apie Bryantą (45)

Lietuvis Giedrius Šiškovas , interneto platybėse žinomas „Gidranity“ pseudonimu, sukūrė už...

Dėl koronaviruso žarstosi sąmokslo teorijomis: mistiniais skaičiais dalijasi tūkstančiai (109)

Milijonai užsikrėtusių, per šimtą tūkstančių žuvusiųjų. Tokia „statistika iš patikimų...

Kas bus kitaip kitą dieną po „Brexit“? (82)

Penktadienio vidurnaktį – praėjus 1 317 dienų po to, kai britų rinkėjai nusprendė išstoti...

„Grammy“ apdovanojimų gėda: pagerbiant mirusius atlikėjus įvyko klaida

Sekmadienį vykusioje „ Grammy “ prestižinių apdovanojimų ceremonijoje buvo pagerbti ne tik...

Perspėjimas iš TVF: tai – tiesus kelias į naują finansinę katastrofą

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė paragino vyriausybes neatšaukti nuostatų, kuriomis siekta...