aA
Sakoma, kad požeminis Kaunas – paslaptingas miesto pasaulis. Legendos kalba, kad šiuose požemiuose, neva jungiančiuose visą Kauno miestą, vaidenasi. Vieni svarbiausių požemių segmentų – gynybiniai miesto fortai. Daugiau nei trisdešimt metų viename iš jų – IX forte – dirbantis ūkio skyriaus vedėjas Liudvikas Kvietinskas atskleidžia, jog girdėjo įvairiausių mitų, pavyzdžiui, kad nuo iš šio gynybinio forto požemių galima pasiekti net Pažaislio vienuolyną.
IX fortas
© Organizatorių nuotr.

Sklando įvairios kalbos

Pati moderniausia iš visų iki tol pastatytų Kauno tvirtovės dalių – IX fortas – baigtas statyti 1913 metais. Iki pat 1924 metų jis veikė kaip karinė zona, kuri paprasto žmogaus akiai buvo nepasiekiama. Tad nenuostabu, kad fortus ir jų požemius žmonės apipynė legendomis.

L. Kvietinskas prisimena, jog kelis dešimtmečius dirbdamas IX forte, girdėjo įvairiausių gandų apie vaiduoklius, gyvenančius jo požemiuose. Vis tik, jis šias kalbas linkęs nuleisti juokais.

„Čia man teko būti ir dieną, ir naktį, kadangi toks buvo mano darbas, tačiau per daugelį darbo metų čia nemačiau nieko panašaus“, – šypsosi jis.

Nors IX forto tunelių ilgis viršija 1 kilometrą, o ekskursijų metu čia pasitaikydavo ir pasimetusių vaikų, pats L. Kvietinskas mano, jog pasiklysti čia – neįmanoma. „Reikia eiti ratu ir vis tiek kažkur išeisi – taip ir vaikai surasdavo savus, arba būdavo surasti“, – priduria pašnekovas.

IX fortas
IX fortas
© Organizatorių nuotr.

Kalėjo aukščiausi valdžios pareigūnai

Kauno IX forto muziejaus okupacijų skyriaus vedėja Valė Makarevičienė pasakoja, jog statinio paskirtis nuolat kito. „Atkūrus nepriklausomybę, fortas nebebuvo naudojamas kaip gynybinės tvirtovės dalis. 1924-1940 metais čia veikė sunkiųjų darbų kalėjimas“, – sako pašnekovė.

Norint pakeisti forto paskirtį, pertvarkytas ir pats pastatas: užnugaryje esančios kareivinės apjuostos 6 metrų aukščio mūrine siena su 2 stebėjimo bokšteliais. „Įrengti kalinių pasivaikščiojimo ir ūkiniai kiemai, kuriuos atskyrė pasimatymų namelis. Dviaukštėse forto kareivinėse buvo įrengta 14 kamerų, o kiekvienoje iš jų paruošta apie 20 vietų nuteistiesiems“, – teigia V. Makarevičienė.

IX fortas
IX fortas
© Organizatorių nuotr.

Pasak jos, nemaža dalis IX forto kalinių – politiniai, už antivalstybinę veiklą nuteisti nelegalios Lietuvos komunistinės partijos nariai. „Įdomu tai, kad kai kurie jų vėliau prasidėjusios sovietinės okupacijos metu valdžioje užėmė aukštus postus. Pavyzdžiui, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus arba sovietinės Lietuvos ministrų tarybos pirmininkas Motiejus Šumauskas“, – apie kadaise forte veikusį kalėjimą pasakoja muziejaus okupacijų skyriaus vedėja.

Šiandien apie kadaise čia buvusį kalėjimą mena išlikusios kameros ir drėgna bei vėsi atmosfera. „Fortas ir turi būti toks slogus, kad išlaikytų autentiškas sąlygas. Taip lankytojai gali daugiau patirti“, – priduria ji.

Kai kuriems pavyko išsigelbėti

Tiesa, šis gynybinis tvirtovės segmentas liudija ir skaudžiausius Lietuvos istorijos etapus. „Niekam ne paslaptis, kad nacių okupacijos laikotarpiu 1941-1944 metais IX fortas buvo naudojamas kaip masinio žmonių naikinimo vieta, kur gyvybių neteko daugiau nei 50 tūkstančių žmonių, iš kurių 30 tūkst. – žydai“, – apie liūdną statinio istoriją kalba pašnekovė.

IX fortas
IX fortas
© Organizatorių nuotr.

Pasak jos, apie tai sklindantys pasakojimai, ypač – susiję su kalinių-lavonų degintojų pabėgimu 1943 metais, vis dar traukia didžiąją dalį lankytojų. „Kaip ir Paneriuose, lavonus atkasinėti ir deginti turėjo patys kaliniai, tad juos gąsdino ne tik jų darbas, bet ir suvokimas, kad galiausiai juos ištiks tas pats baisus likimas“, – pasakoja Valė Makarevičienė.

Jos teigimu, pabėgimui buvo rengiamasi atidžiai ir ilgai – kaliniai geležinėse duryse išgręžė 314 skylučių, kurios padėjo išstumti dalį durų ir padaryti skylę. Tad, 1943 metais, gruodžio 25-osios naktį pabėgo visi 64 lavonų degintojai. Deja, 37 iš jų buvo sugaudyti, 5 – sušaudyti iškart. Išsigelbėjo tik 22 bėgliai.

Dabar pamėginti pabėgti iš IX forto gali visi norintys, mat muziejuje yra organizuojami įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Suklastojo sąmatą

1958 metais čia pradėtas kurti muziejus, o 1976 metais – ir IX forto memorialinis kompleksas. V. Makarevičienė pasakoja, kad viso komplekso statybos prasidėjo kurioziškai. Pasak jos, statybų pradžios metu visoms Maskvai pavaldžioms respublikoms aukščiausios valdžios žinios nebuvo galima pradėti kultūros statinių, kurių sąmata – didesnė nei 3 milijonai rublių.

IX fortas
IX fortas
© Organizatorių nuotr.

„Na, IX forto komplekso sąmata niekaip nebūtų tilpusi į tris milijonus, todėl tuometinė Lietuvos valdžia sąmatą paskirstė į tris dalis, kad atrodytų, jog yra statomi trys atskiri objektai. Taip kiekvienas jų gavo po tris milijonus“, – kalba muziejaus darbuotoja.

Ūkio skyriaus vedėjas Liudvikas Kvietinskas IX forto memorialinio komplekso statybose dirbo beveik nuo pat pradžių – jis pamena, jog ir šios pažymėtos įvairiais nutikimais. „Nemažai klaidų darė projektuotojai. Pavyzdžiui, pamenu, atvažiuoju į darbą, o ten – muziejaus stogas ant žemės. Tada teko viską ardyti, projektuoti iš naujo, tvirtinti“, – apie iškilusius sunkumus pasakoja jis.

IX fortas (Dainiaus Mereškevičiaus, Realisbeautifulstock nuotr.)
IX fortas (Dainiaus Mereškevičiaus, Realisbeautifulstock nuotr.)

Daug darė patys darbuotojai

Paklausta, kaip kūrėsi muziejus, Valė Makarevičienė sako, jog daugelį dalykų darbuotojai padarė patys. „Iš pradžių buvo tik keli darbuotojai: direktorius, buhalteris, trys sargai ir vienas ar du muziejininkai. Tie patys muziejininkai buvo ir ekskursijų vadovai, ir pagalbiniai darbininkai. Va, pavyzdžiui, vienoje kameroje turime eksponuojamas virvines lovas, kuriose miegodavo kaliniai. Tai jų virves rišo ir pynė patys muziejininkai“, – sako okupacijų skyriaus vedėja.

Eksponatais taip pat rūpinosi patys darbuotojai, tačiau paieškos atsipirko – IX forto muziejuje sukaupta išties įspūdinga įvairius laikotarpius atspindinti kolekcija.

IX fortas
IX fortas
© Organizatorių nuotr.

„Bendravome su tremtiniais, kurie mums padovanojo tremtyje lipdytų iš duonos ar suvertų iš uogų rožančių. Iš žydų geto turime vaikišką vėžimėlį, batukus, akinius, šukas, pinigines, vaistų buteliukus – įvairių daiktų iš tų laikų. Šiais laikais tokių niekur nerasi“, – apie kolekciją pasakoja ilgus metus čia dirbanti V. Makarevičienė.

IX forte galima išvysti ir kitų įdomių eksponatų: ginklų ir parako sandėlius, karininkų „kambarius“, pabūklų stovėjimo aikšteles, patrankas, ginkluotes, nuotraukas ir daugelį kitų.

Norite pamatyti ir patirti dar daugiau? Įkvėpimo, idėjų kelionėms ir net jau sudėliotų maršrutų po įdomiausius objektus Lietuvoje rasite https://584km.lt/ arba atsisiuntę mobiliąją programėlę (parsisiųsti galite iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudami su telefonu rankose, objektus pažinsite interaktyviai – nuvykę į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysite, kaip vieta atrodė anksčiau. Projekto puslapyje rasite ir specialų žaidimą, kuriame panaudosite kelionių metu surinktas žinias bei „išgelbėsite“ Lietuvos istoriją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
3.8333

Top naujienos

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto (111)

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (284)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (136)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (83)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (165)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...

Pro šalį vėl šaudęs „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo ketvirtą kartą paeiliui (612)

Kauno „Žalgirio“ (3/7) komanda Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Namuose...

Degutienė: dabar medicinos studentai neištvermingi – mokytis 14 val. per parą yra norma (168)

Medikų bendruomenę pastaruoju metu krečia labai skaudūs įvykiai. Vakar pranešta apie medicinos...

Ar daugiau sekso atneš daugiau laimės: mokslininkai turi atsakymą (18)

Visą gyvenimą vaikomės meilę, pinigus ir laimę. Pinigus teks uždirbti, o ar laimę galima...