Daugiau
Daugiau
Daugiau
- 1917-11-08
- 1917-11-09
- 1917-11-10
- 1917-11-11
- 1917-11-12
- 1917-11-13
- 1917-11-14
- 1917-11-15
- 1917-11-16
- 1917-11-17
- 1917-11-18
- 1917-11-19
- 1917-11-20
- 1917-11-21
- 1917-11-22
- 1917-11-23
- 1917-11-24
- 1917-11-25
- 1917-11-26
- 1917-11-27
- 1917-11-28
- 1917-11-29
- 1917-11-30
- 1917-12-01
- 1917-12-02
- 1917-12-03
- 1917-12-04
- 1917-12-05
- 1917-12-06
- 1917-12-07
- 1917-12-08
- 1917-12-09
- 1917-12-10
- 1917-12-11
- 1917-12-12
- 1917-12-13
- 1917-12-14
- 1917-12-15
- 1917-12-16
- 1917-12-17
- 1917-12-18
- 1917-12-19
- 1917-12-20
- 1917-12-21
- 1917-12-22
- 1917-12-23
- 1917-12-24
- 1917-12-25
- 1917-12-26
- 1917-12-27
- 1917-12-28
- 1917-12-29
- 1917-12-30
- 1917-12-31
- 1918-01-01
- 1918-01-02
- 1918-01-03
- 1918-01-04
- 1918-01-05
- 1918-01-06
- 1918-01-07
- 1918-01-08
- 1918-01-09
- 1918-01-10
- 1918-01-11
- 1918-01-12
- 1918-01-13
- 1918-01-14
- 1918-01-15
- 1918-01-16
- 1918-01-17
- 1918-01-18
- 1918-01-19
- 1918-01-20
- 1918-01-21
- 1918-01-22
- 1918-01-23
- 1918-01-24
- 1918-01-25
- 1918-01-26
- 1918-01-27
- 1918-01-28
- 1918-01-29
- 1918-01-30
- 1918-01-31
- 1918-02-01
- 1918-02-02
- 1918-02-03
- 1918-02-04
- 1918-02-05
- 1918-02-06
- 1918-02-07
- 1918-02-08
- 1918-02-09
- 1918-02-10
- 1918-02-11
- 1918-02-12
- 1918-02-13
- 1918-02-14
- 1918-02-15
- 1918-02-16
- 1918-02-17
- 1918-02-18
- 1918-02-19
- 1918-02-20
- 1918-02-21
- 1918-02-22
- 1918-02-23
- 1918-02-24
- 1918-02-25
- 1918-02-26
- 1918-02-27
- 1918-02-28
- 1918-03-01
- 1918-03-02
- 1918-03-03
- 1918-03-04
- 1918-03-05
- 1918-03-06
- 1918-03-07
- 1918-03-08
- 1918-03-09
- 1918-03-10
- 1918-03-11
- 1918-03-12
- 1918-03-13
- 1918-03-14
- 1918-03-15
- 1918-03-16
- 1918-03-17
- 1918-03-18
- 1918-03-19
- 1918-03-20
- 1918-03-21
- 1918-03-22
- 1918-03-23
- 1918-03-24
- 1918-03-25
- 1918-03-26
- 1918-03-27
- 1918-03-28
- 1918-03-29
- 1918-03-30
- 1918-03-31
- 1918-04-01
- 1918-04-02
- 1918-04-03
- 1918-04-04
- 1918-04-05
- 1918-04-06
- 1918-04-07
- 1918-04-08
- 1918-04-09
- 1918-04-10
- 1918-04-11
- 1918-04-12
- 1918-04-13
- 1918-04-14
- 1918-04-15
- 1918-04-16
- 1918-04-17
- 1918-04-18
- 1918-04-19
- 1918-04-20
- 1918-04-21
- 1918-04-22
- 1918-04-23
- 1918-04-24
- 1918-04-25
- 1918-04-26
- 1918-04-27
- 1918-04-28
- 1918-04-29
- 1918-04-30
- 1918-05-01
- 1918-05-02
- 1918-05-03
- 1918-05-04
- 1918-05-05
- 1918-05-06
- 1918-05-07
- 1918-05-08
- 1918-05-09
- 1918-05-10
- 1918-05-11
- 1918-05-12
- 1918-05-13
- 1918-05-14
- 1918-05-15
- 1918-05-16
- 1918-05-17
- 1918-05-18
- 1918-05-19
- 1918-05-20
- 1918-05-21
- 1918-05-22
- 1918-05-23
- 1918-05-24
- 1918-05-25
- 1918-05-26
- 1918-05-27
- 1918-05-28
- 1918-05-29
- 1918-05-30
- 1918-05-31
- 1918-06-01
- 1918-06-02
- 1918-06-03
- 1918-06-04
- 1918-06-05
- 1918-06-06
- 1918-06-07
- 1918-06-08
- 1918-06-09
- 1918-06-10
- 1918-06-11
- 1918-06-12
- 1918-06-13
- 1918-06-14
- 1918-06-15
- 1918-06-16
- 1918-06-17
- 1918-06-18
- 1918-06-19
- 1918-06-20
- 1918-06-21
- 1918-06-22
- 1918-06-23
- 1918-06-24
- 1918-06-25
- 1918-06-26
- 1918-06-27
- 1918-06-28
- 1918-06-29
- 1918-06-30
- 1918-07-01
- 1918-07-02
- 1918-07-03
- 1918-07-04
- 1918-07-05
- 1918-07-06
- 1918-07-07
- 1918-07-08
- 1918-07-09
- 1918-07-10
- 1918-07-11
- 1918-07-12
- 1918-07-13
- 1918-07-14
- 1918-07-15
- 1918-07-16
- 1918-07-17
- 1918-07-18
- 1918-07-19
- 1918-07-20
- 1918-07-21
- 1918-07-22
- 1918-07-23
- 1918-07-24
- 1918-07-25
- 1918-07-26
- 1918-07-27
- 1918-07-28
- 1918-07-29
- 1918-07-30
- 1918-07-31
- 1918-08-01
- 1918-08-02
- 1918-08-03
- 1918-08-04
- 1918-08-05
- 1918-08-06
- 1918-08-07
- 1918-08-08
- 1918-08-09
- 1918-08-10
- 1918-08-11
- 1918-08-12
- 1918-08-13
- 1918-08-14
- 1918-08-15
- 1918-08-16
- 1918-08-17
- 1918-08-18
- 1918-08-19
- 1918-08-20
- 1918-08-21
- 1918-08-22
- 1918-08-23
- 1918-08-24
- 1918-08-25
- 1918-08-26
- 1918-08-27
- 1918-08-28
- 1918-08-29
- 1918-08-30
- 1918-08-31
- 1918-09-01
- 1918-09-02
- 1918-09-03
- 1918-09-04
- 1918-09-05
- 1918-09-06
- 1918-09-07
- 1918-09-08
- 1918-09-09
- 1918-09-10
- 1918-09-11
- 1918-09-12
- 1918-09-13
- 1918-09-14
- 1918-09-15
- 1918-09-16
- 1918-09-17
- 1918-09-18
- 1918-09-19
- 1918-09-20
- 1918-09-21
- 1918-09-22
- 1918-09-23
- 1918-09-24
- 1918-09-25
- 1918-09-26
- 1918-09-27
- 1918-09-28
- 1918-09-29
- 1918-09-30
- 1918-10-01
- 1918-10-02
- 1918-10-03
- 1918-10-04
- 1918-10-05
- 1918-10-06
- 1918-10-07
- 1918-10-08
- 1918-10-09
- 1918-10-10
- 1918-10-11
- 1918-10-12
- 1918-10-13
- 1918-10-14
- 1918-10-15
- 1918-10-16
- 1918-10-17
- 1918-10-18
- 1918-10-19
- 1918-10-20
- 1918-10-21
- 1918-10-22
- 1918-10-23
- 1918-10-24
- 1918-10-25
- 1918-10-26
- 1918-10-27
- 1918-10-28
- 1918-10-29
- 1918-10-30
- 1918-10-31
- 1918-11-01
- 1918-11-02
- 1918-11-03
- 1918-11-04
- 1918-11-05
- 1918-11-06
- 1918-11-07
- 1918-11-08
- 1918-11-09
- 1918-11-10
- 1918-11-11
- 1918-11-12
- 1918-11-13
- 1918-11-14
- 1918-11-15
- 1918-11-16
- 1918-11-17
- 1918-11-18
Liko lygiai 100 dienų iki atkurtos Lietuvos šimtmečio
1917 m. lapkričio 8 d.Su projektu LT1918 nusikelkime 100 metų į praeitį ir it gyventume tuo metu stebėkime svarbiausius to laikotarpio įvykius ir asmenybes, kurios daugiausiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo. Plačiau apie šimtą lemtingų Lietuvos atkūrimo istorijos dienų skaitykite straipsnyje.
Spauda. Buteinikas kaimynę iš kiemo botagu varė ir sumušė šaltyšių
1917 m. lapkričio 9 d.Pranešimas spaudoje: "Buteininkas Juozas Lingys iš Naujųjų Sintautų, Naumiesčio apskričio, savo karvę paleido į Kazauskienės pievas. Kaip žmona atėjo pas jį dėlto pasiskųsti, jis ją botagu nuvarė nuo savo kiemo. Paskui ji užtai nuėjo ir aną buteininką įskundė šaltyšiui [kaimo seniūnui – LT1918].
Šaltyšius, žinodamas, kad tokie ginčai kaime taikyti priderama jam nuėjo apie tai išklausinėti Lingio. Lingys [ėmė – LT1918] jį kolioti. Užtat užrėžė jam šaltyšius vieną su [...] lazda. Lingys, turėdamas rankoje šieno šakę, šoko prieš šaltyšių su šake. Taip juodu susimušė, ir Lingys savo priešui kelissyk įdūrė į koją, nors negiliai. Šaltyšius pagalios pasitraukė ir eidamas iš kiemo pagrumojo Lingiui, sakydamas, jog jis jį užtai paduosiąs teismui. Tada Lingys prišokęs kirto šake per galvą ir pramušė galvą tai 2 centimeterių ilgio žaizdą. Tą bylą nagrinėjo apskričio teismas Sąvalkuose [Suvalkai – LT1918] ir Lingį pabaudė trimis mėnesiais kalėjimo. Teismas jam pripažino dar švelninamų aplinkybių, kadangi šaltyšius yra pasielgęs nevisai gerai, nėsa jam priderėjo mušti Lingio lazda. Teismo nuomonė, tuo mušimu Lingys buvęs labai suerzintas, todėl toje valandoje pilnai nebenusimanė, ką darąs." Šaltinis: laikraštis "Dabartis", 1917 m. lapkričio 13 d., Naumiestis, 9 11 [11 09 | Sodžiaus įpročiai], Nr. 96, p. 3. Nuotrauka: vokiečių okupacijos metų atvirukas (Dūkštas 1915-1918 m.) Šaltinis: laikraštis "Dabartis", 1917 m. lapkričio 13 d., Naumiestis, 9 11 [11 09 | Sodžiaus įpročiai], Nr. 96, p. 3. Nuotrauka: vokiečių okupacijos metų atvirukas (Dūkštas 1915-1918 m.)
Sedos viršininkas Schulte-Heuthausas. Įsakas dėl šulinių
1917 m. lapkričio 10 d.Šulinių davadai kreize (apygardy) Siady [Seda – red.] Dėlei šulinių vandens pagerinimo tur sekantiejie padavadijimai padaboti būti. I. Įtaisymas naujų šulinių 1. Wieta. Šulinių įtaisymas netoli šikininko, srutų arba mėšlo duobės, gatvės arba uličios grabučių kaip ir vietose, kurios paplaukia, yra uždraustas. Nuo tokių vietų jie menkiausiai 10 m tur atstu gulėti.
II. Šulinio čystijimas
Visi šuliniai tur pirma žiemos čėso gerai pataisyti ir iščystiti būt.
a) Vandenį reikia išsemti,
b) Šulinio sienas ištaisyti,
c) Visos auktuvės, šaknys, tos tur attolytos būti. Jei reikia, tai tur šulinys iškalkiots būti,
d) Jo dugnas tur čystitas būti, šviežiu akmenaičiu įkrėsti reikia,
e) Grabutį aplink šulinį čystiti,
f) Viršūnę šviežiais akmenaičiais apdėti arba apkrėsti.
III. Visi šuliniai tur pripilti būti, kurie per artimus pavandenius bile kokio būdo (žiūrėk po I privestus padavadijimus) galėtų paiškaditi būt, arba kurie čia guli, kur žemė paplaukia, arba kurie sugriuvę, negana gerai pataisyti arba apnuodyti yra, bei kurių vanduo nečystas yra, tai yra viens mieras, ar vanduo tokio šulinio žmonėms arba galvijams, arba namų reikmenėms paskirtas yra. Šitas šulinių davadas tuojaus vartojamas yra. Siady , lapkričio mėn. 10 d., 1917 m. Kreizo (Apygardės) Auptmons Schulte-Heuthaus, Landvero – Leitmons
Šaltinis: P. Žadeikis, Didžiojo karo užrašai, p. 332. Nuotrauka: vokiečių okupacijos metų atvirukas.
Petrapilėje laimėjo bolševikai
1917 m. lapkričio 11 d.Jau keliais atvejais mes rašėme apie lenkų pastangas prisijungti Lietuvą. Tas klausimas dabar virsta ypačiai opus. Eina žinių, jog tas lenkų siekimas gaunąs paspirties, jog naujai laukiamajame Lenkijos, Lietuvos ir Kuršo sutvarkyme kai kurios Lietuvos dalys (pvz. Suvalkija) turinčios atitekti Lenkijai. Mes gerai numanome, ką tatai reikštų Lietuvai ir lietuviams tasai naujas mūsų kūno skrodimas. Mes jaučiame, jog su tuo skrodimu lietuviai per amžius nesusitaikintų ir niekuomet nepaliautų pikčiausiai kovoję.
Tiltas Tauragėje
1917 m. lapkričio 12 d.Marijampolė, lapkr. m. 11 d. [Uždegikas] Ūkininkas Vincentas Daugėla iš Dženčeliankos, Marijampolės apskr. buvo apskųstas, jog lieps 28 d. š. m. jis esąs uždegęs savo kaimyno ūkininko Antano Simonaičio daržinę. Kaltybę vyriausiai dėl to vertė ant jo, kad liudininkas S. tardžiusiam žandarui ir paskui taikos teisme Marijampolėje buvo pridavęs daug daiktų, kurie rodė jo kaltumą. Jisai keltą kartų išsitaręs, uždegsiąs S. daržinę. Jisai su S. jau keli metai kaip pykęsis. [...] Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m. lapkričio 13 d., p. 3.
Spauda. Pasitarimas apie Lietuvą Berlyne
1917 m. lapkričio 13 d.Antradienį, lapkričio 13 d., buvo lietuviškas vakaras „Adlon“ viešbutyje, Berlyne. Lietuvos Tarybos narys, A. Smetona iš Vilniaus, kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir plačiau pranešė, kokių skriaudų prisikentėjo lietuviai nuo rusų vyriausybės, kalbėjo ir apie lietuvių krutėjimą, kaip reikia veikti, kad lietuvių tautą išgelbėti nuo slavų pavojaus. Tas krutėjimas žymiai sutvirtėjo labiausiai po revoliucijos ir buvo stipriai remiamas didžios lietuvių išeivių minios. Karas vėl sukėlė ir gaivina senus lietuvių lugojimus. Lietuvą naujai stato.
Kalbėtojas nurodė, jog Lietuva esanti sudėta iš dviejų dalių: tikrosios Lietuvos, kuri guli šiaurėje, pridera Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijos; ir dalių Gardino ir Balstogės gubernijų. Tokios tai Lietuvos lietuviai sau reikalauja. Savo sostinės Vilniaus Lietuva negalinti ir jokiu būdu neišsižadėsianti. Pagalios kalbėtojas pranešė apie įkūrimą Lietuvos Tarybos, [kurią] užsienio lietuviai yra pripažinę savo vyriausiąja įstaiga. Lietuviai pasitiki Vokietija, ir iš tikrųjų ji viena tiktai galinti gelbėti tą prispaustą tautą. Paskui sekė diskusija. Slaptas patarėjas Sering lietuvius širdingiausiai pasveikino. Tikrai žinąs, kad visa vokiečių tauta pasitinka lietuvius, kaipo savo bičiulius ir vokiečių užduotis esanti lošti išvaduotųjų rolę rytuose. Slaptajam patarėjui Delbrückiui paklausus apie lietuvių įtaką Vilniuje, Smetona gyvai išdėstė priežastis, kodėl lietuviai taip griežtai reikalauja sau to miesto. Ukrainietis Trylovskyj, austrų valdijos tarybos narys, išreiškė, kad ukrainiečiai iš prigimties esą Lietuvos sąjungininkai, kad lietuvių ir jų siekimai visai susitaiko. Prūsų seimo atstovas dr. Gaigalaitis kalbėjo vardu Prūsų lietuvių. Reichstago narys dr. David dabartiniams ginčams išlyginti, patarė vaduotis demokratine politika.
Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas). Apie grįžimą Lietuvon po karės [nuorodos į visą straipsnį žemiau]
1917 m. lapkričio 14 d.Šaltinis: laikraštis „Dabartis“, 1917 m. lapkričio 17 d., Nr. 98, Pasitarimas apie Lietuvą Berlyne. p. 1. Kaip Lietuva bus politiškai sutvarkyta po šios karės, dabar dar negalima nuspėt. Ji galbūt liksis visiškai neprigulminga, arba galbūt turės pilną savivaldą Vokietijos ar Rusijos globoje. Bet ekonomiškasis žmonių gerbūvis nedaug ką priklausys iš karto nuo politiško svorio. Juk kas dabar išgriauta, kas sunaikinta, tai ar politika virs šiaip arba taip, visien tą reikės atstatyti.
Kiek daugiau reikš politiškos sąlygos ant žmonių grįžimo atgal į Lietuvą. Jei bus ingyta pilna liuosybė Lietuvai, tai daugelis grįš, jei gi nebūtų pilnos liuosybės, tai grįžtų daug mažiau.
[...]
Grįžimą padidins dar ir tas, kad po karės čionai neišvengiamai pradės eiti menkai darbai, o tuom tarpu Lietuvoje atsiras begalės darbų, o ir žemės bus pigios.
[...]
Vienu žodžiu grįžimas į Lietuvą bus didelis. Bet jei jau lietuviai grįš, tai tas grižimas turi būti naudingas, tvarkus, gerai organizuotas. Jei lietuviai grįš nepasiruošę, tai jie bus tiktai išnaudojami kitų, kaip yra čionai [Amerikoje] išnaudojami. Todėl būtinai reikia pradėti ruoštis prie grįžimo ir tai tuojaus.
[...]
Dailydės arba stalioriai bus labai reikalingi Lietuvoje ir uždarbiai bus tiesiog negirdėti.
[...]
Prieš karę Dr. Basanavičius, inžinierius P. Naruševičia įsteigė netoli Varėnos, Vilniaus gub., cemento dirbtuvę ir gerai vertėsi. Šveicarijos ekspertai tos dirbtuvės cementą pripažino geriausiu.
Reikia suorganizuoti čionai prityrusius darbininkus ir jų kapitalą ir prisidėti prie tos bendrovės. Tai-gi, cemento darbininai, skubinkite sudaryti organizaciją. Kam dirbti kitam, jei gali dirbti pats sau.
[...]
Tiesa, geležies nedaug yra, bet galima steigti geležies fabrikus, kad ir rūdą reikėtų atgabenti iš kitur. Juk Tilmansas Kaune pradėjo biznį su 450 rub. Ir per keliolika metų pavirto milijonierium. Tą patį darė ir Vilijos Bendrovė.
[...]
Audėjai ir verpėjai turės milžinišką ateitį Lietuvoje, nes nėra nei vieno fabriko, o ir visoje Rusijoje labai mažai.
[...]
Odų ir kailių dirbimas. Vienas žydas Franklinas [Frenkelis] Šiauliuose prieš 20 metų pradėjo tą biznį su 400 rublių ir 17 metų užgyveno į 20 milijonų rublių. Tai patyrė velionis Landsbergis (Žemkalnis). Tas jau parodo, kaip pelningas tas biznis. O pirm karės lietuvių visai nebuvo tame biznyje.
[...]
Lietuvoj arkliai išmušti ir atimti, todėl automobiliai ypač ūkėms, bus labai reikalingi. O visi Detroito lietuviai daugiausiai dirba tik automobilius ir turi gerą patyrimą ir tarp jų yra labai daug pasiturinčių. Nesunku tarp jų surinkti nemažiau 3.000 žmonių, turinčių 300 dolarių. Su 900.000 dolarių arba su 4 milijonais rublių jau galima įsteigti didelę dirbtuvę, kur tie visi darbininkai rastų sau vietą, būtų patys savininkais savo dirbtuvių. Taigi Detroit, Michigan lietuviai turi padaryti pradžią, branduolį, o paskui kitų miestų lietuviai jau prisidės.
Šaltinis: mėnesinis laikraštis „Lietuvos atstatymas“, 1917 m., Nr. 1 (lapkritis), p. 9-11.
Voroneže įvyko lietuvių partijų atstovų suvažiavimas
1917 m. lapkričio 15 d.1917 m. lapkričio 15–18 d. Voroneže įvyko trijų iniciatorių (Jono Jablonskio, Prano Mašioto ir Kazio Griniaus) sukviestas partijų atstovų suvažiavimas. Jis įsteigė Lietuvių vyriausiąją tarybą Rusijoje. Politinės partijos į ją delegavo dvylika atstovų: kunigą Julijoną Jasienskį, Martyną Yčą, Joną Kriščiūną, kunigą Praną Penkauską, Vytautą Petrulį, Liudą Noreiką, Mykolą Sleževičių, Stasį Šilingą, kunigą Juozą Vailokaitį, Juozą Bagdoną, kunigą Emilį Paukštį ir Rapolą Skipitį. Pirmininku išrinktas Pranas Mašiotas, o vicepirmininku – Jonas Jablonskis.
Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas). Lietuvos žemės bankas
1917 m. lapkričio 16 d.Dabar aš kreipiuos į Amerikos lietuvius, ypač į tuos, kurie dar prie mūsų Banko nepriguli. Mieli Broliai Lietuviai ir Sesės Lietuvės ir Lietuvaitės! Kurie laikote pinigus bankuose ant mažo nuošimčio, arba, kas da blogiau, laikote juos kur namiejie ar nešiojatės Kišeniuose, antyje, pančiakose, kol kas prisitaikęs nepavagia, aš jums sakau: likimas mus visus kviečia prie politiško gyvenimo; taigi darykime ir mes taip, kaip kiti daro.
Kiti fabrikus, namus, krautuves, bankus steigia sudėtinai; taip steigkime ir mes savo naująsias institucijas! Nejaugi mes ir liuosoje Lietuvoj norėsime amžiais būti tik praščiokais-darbininkais, o business’us pavesime kitiems? Mes uždedame dabar ant visos Lietuvos Žemės Banką ir pareiga kiekvieno lietuvio yra prie to Banko prigulėti, jei nedaugiau, tai nors vienu-dviem šėrais. Kur vienybė, ten stiprybė! Amerikos lietuviai: jūs kartais, ieškodami laimikio, imate šėrus visokiose pažvelgtinose kompanijose, imkite šėrus savo institucijose. Čia nėra nieko pasalo ir nieko slapto. Tikras dalykas ir tikras laimkis. Čia savi žmonės su prakilniausiais norais trokšta pakelti tautą, nori mūsų žmonės suorganizuoti, palavinti ir sykiu tkšta gero uždarbio ir pelno saviesiems. Taigi aš dar sykį kreipiuosi į jus, Amerikos lietuviai: jei norite padaryti savo tautai labą, jei norite gerai savo pinigus įvestyti, juos padvigubinti, patrigubinti, nepražiopsokite šitos progos, rašykitės į Lietuvos Žemės Banką. Vienas šėras kaštuoja 50 dolarių.
Šaltinis: mėnesinis laikraštis “Lietuvos atstatymas”, 1917 m., Nr. 1 (lapkritis), p. 5.
Žemaičių gundymai
1917 m. lapkričio 17 d.Man pranešė, kad vienas karininkas iš Vilniaus yra siųstas į žemaičius aplankyti rimtesnius tautos vyrus ir surinkti bent 200 parašų; tie parašai buvo reikalingi peticijai kaizeriui paduoti. Tarp Kaizerio Vilhelmo II ir karo vadovybės, Hindenburgo ir Liudendorfo, kilęs kivirčas: Vilhelmas norįs visą užkariautąją Lietuvą lenkams atiduoti, kurių valstybė atstatoma, o Hindenburgas ir Liudendorfas priešingai - nori Lietuvą padaryti savarankiška, tik sąjungoje su Vokietija. Manęs klausia, ar aš sutiksiu pasirašyti. Atsakiau, kad kai surinksią 199 parašus, dušimtuoju ir aš pasirašysiu. Nelaikau savęs tokiu autoritetu, kad sąraše figūruočiau pirmuoju. Be kitų kalbino ir Stanislovą Narutavičių, kuris, kaip pats man sakė, atrėžęs: “Ne tokie durniai žemaičiai”.
Lietuvių katalikių moterų draugijos raštas
1918 m. lapkričio 18 d.Jo malonybei Prelatui A. Dambrauskui Kaune Nepaprastas smūgis šiomis dienomis pervėrė mūsų širdis – Vilniaus Vyskupijos Administratorius kun. Michalkevičius nepaprastai smarkiai nubaudė mūsų kunigus: atėmė jiems Šv. Mišias, uždraudė išpažinties klausyti, pamokslus sakyti ir apskritai, pildyti kitas kunigo priedermes.
Negana to, atstatė dar nuo vietų ir, lyg išjuokdamas, pasiūlė apsigyventi Gardino vienuolyne. Už ką gi tokia bausmė? O už tai, kad nubaustieji išdrįso viešai pasakyti tiesą. Taip liko nubausti: 1) Kun. kan. Kukta – Visų Šventų bažnyčios klebonas, 2) Kun. dr. J. Bakšys, 3) Kun. T. Brazys – Dvasiškosios Seminarijos profesorius ir 4) Kun. dr. J. Stankevičius. Tuomi ir mums, Lietuvių Katalikių Moterims, padaryta didžiausia skriauda – nebetekom savo dvasiškų vadovų, nes kunigų–lietuvių Vilniuje ir taip buvo maža, o dabar liko tik du. Toks Kun. Michalkevičiaus pasielgimas mus verčia atlikti savo dvasiškas pareigas nesuprantama mums lenkų kalba. Iš kitos pusės, mes, katalikės, perskaitę ir apsvarstę memorijalą nieko papiktinančio neradome, o priešingai, pasipiktinome iš nubaudino už politikos pažiūras dvasinėmis bausmėmis. Tą Administratoriaus pasielgimą mes vadiname nebekatalikišku. Todėl mes, čia susirinkusios, išreiškiame už tiesą nukentėjusiems kunigams giliausią užuojautą. Susirinkime 400 moterų įgaliota po šiuo pareiškimu sekantiems asmenims pasirašyti [Pasirašo Emilija Vileišienė ir kitos draugijos narės].
Vilnius 18 d. lapkričio mėn. 1917 m.
LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius, F179-251, l. 1
Karikatūra. Gimimų sumažėjimas
1917 m. lapkričio 19 d.Garnys susirūpinęs, kad gimimai mažinasi! Šaltinis: laikraštis „Tarka“, 1917 m. lapkričio mėn., Nr. 46, p. 12.
Paskelbta Ukrainos respublika
1917 m. lapkričio 20 d.Paskelbta Ukrainos respublika.
Petras Klimas. Lietuvos Tarybos veikla (I)
1917 m. lapkričio 21 d.Mūs diplomatai iš užsienio vis dar negrįžta. Dabar yra Berlyne. Parvažiavo kun. Petrulis, Maculevičius ir Staugaitis. Buvo Šveicarijoje - Berne, bet kad ten buvo daug šnipų, tai slapta pervažiavo Lausannon, o rašė, kad posėdžiauja Berne. Iš ten ir davė telegramą, kad einą lietuvių tarybos iš visų kraštų. Nors iš tikrųjų tebuvo mūsiškiai ir šveicariečiai. Mat, kad būtų daugiau įspūdžio!.
Tiesa, kun. Olšauskis prieš tai buvo nuvažiavęs Stockholman, kur pasišnekėjo su Bortkevičiene, Šilingu, Yču, Tumu, Šliūpu ir kt. Jie pripažinę Vilniaus Tarybą tikruoju Lietuvos atstovu. Taip pat šveicariečiai. Tokiu būdu mes dabar, tarytum, areopagas (rinktinių ir vadovaujančių asmenų susirinkimas). Berlyne šnekėjo su reichstago atstovais, su Auswartiges AMT. Kanclerio kol kas nekliudė: mat, nauja šluota, tai dar neapsišlavė. Įdomu tik, jog vos jiems į Berlyną nuvykus ir nuėjus į Ausw. Amt. juos pakvietė Isenburgas ir kažin koks iš Ob. Ost ir paskaitė Kuršo baronų telegramą, kad Kuršas nori susijungti su Vokietija į vieną valstybę, ir jog vokiečiai žiūrėsią, jei lietuviai to pat nepadarysią, tik Grenzberichtigung (sienos ištaisymo): t.y. linijos Gardinas-Kaunas-Kuršas. Čia buvo aiškus spaudimas.
[...]
Apie Tarybą nė minėti neduoda, mokyklos visur turi būti vokiška tvarka vedamos. Pagalios visai pritrūkome popierio. Pressestelle įsakė spausdinti tik 15.000 egz. jokiu būdu ne daugiau- nes ,,Strafe” (pabauda). Puikus susiaurinimas! Nesigėdi vokiečiai priminti mums ,,Papiermangel” (popierio trūkumą) ar ,,sparen” (taupyti). Biaurybė visu mūsų miškus iš mūsų vagia ir naudoja, o mums, girdi, ,,sparen”. Žinoma, koks ,,Wilnaer Zeitung”, kurs nežinia kam leidžiamas, tokio sparen neprivalo daryti; jis kasdien eina ir po 6 psl.! Tiesiog chamai. Taip dabar kalba visi lietuvaičiai, vokietį biurokratą pažinę.
Šaltinis: Petras Klimas dienoraštis 1915-1919, Čikaga, 1988 m. p. 191-193
Spauda. Viešasis gyvenimas Rumšiškyje
1917 m. lapkričio 22 d.Rumšiškis [dab. Rumšiškės – red.]. 11 22. Šis miestelis, netoli Kauno ant Nemuno kranto, stovi labai gražioje vietoje. Nuo karo jis nedaug tenukentėjo; tik dejuoja slėgiamas dabartinių karo sunkenybių. Viešasis gyvenimas apmiręs, nes truksta šviesių žmonių, truksta veikėjų. Kada paskelbus, kad mokykloje pradės mokyti, užsirašydino per 100 vaikų; vienai mokytojai p. P. buvo persunku, todėl valdžia atsiuntė mokytoją p. S. Ketina nepoilgo atidaryti prieglaudą vaikams. Dabar, darbuojantis 2 mokytojams, laukia įtaisant kursų suaugusiems. Kalėdoms laukia kokio vakarėlio, o jei ne, tai nors vaikams eglelės. (Pravažievęs)
Spauda. Bolševikų jėga auga
1917 m. lapkričio 23 d.Bolševikų spaudos atstovas prie šveicų ribos gavo valdišką telegramą iš Petrapilės nuo lapkričio 23 d., pasak kurios dabar bolševikų pusę laikanti visa kariuomenė ir laivynas, taipo jau ir visa šiaurinė, vakarinė ir žiemos vakarų Rusijos dalis, su Petrapile, Maskva, Charkovu, Kijevu ar Odesa, o taip pat visa Uralo sritis ir Sibiras. Iš fronto atvyksta kariuomenės atstovų, kurių skaičius siekia keletą šimtų, ir praneša, kad kariuomenė naujajai valdžiai visiškai pritarianti. Tiktai maisto esą striuka, tačiau ligi šiol, nors sunkiai, bet vis dar buvo galima atvežti, kiek reikėjo. Tiktai duonos labai trūksta. Žemesnieji geležinkelių valdininkai palaikę bolševikų pusę, tokiu būdu aukštesnieji valdininkai nelabai gali ką sutrikdyti susisiekimą geležinkeliais. Vyriausiąjį [Rusijos] kariuomenės vadą Duchoniną esą įmetė kalėjiman. Pranešama, kad rusų fronte labai stinga maisto. Kariuomenei stačiai gresiąs badmetis. Šaltinis: „Dabartis”, 1917 m. lapkričio 27 d., Nr. 102, p. 3
Spauda. Laiškas apie gyvenimą prie ruso
1917 m. lapkričio 24 d.Iš Kauno apylinkės vienas mokytojas mums štai ką rašo: Man neseniai iš Rusijos parvykus į Tėvynę Lietuvą, teko patirti, kad dauguma, ypač senųjų lietuvių, nebegali užmiršti savo engėjų rusų [carinės Rusijos valdžios], kurių vis dar lūkuriuoja ateinant “išliuosuoti”. Tokis manymas yra klaidingas ir kenksmingas.
Visi kuo geriausiai žinome, kad rusai, valdydami Lietuvą viršaus per šimtą metų, ne tik nieko gera jai nesuteikė, bet visokį gerą sumanymą bei darbą trukdė ir ardė. Neturėjome mokyklų, nes jų neleido. Spaudą buvo uždraudę; už nekalčiausio turinio knygas į kalėjimus kišo, į Sibirą siuntė. Kiek lietuviai prikentė vargo, kiek išliejo ašarų ir kraujo, kol išsikovojo spaudą!.. Dabar Rusijos valdžia, bekariaudama sutrupėjo, tvarka iširo ir niekuomet neatsigaivalios, nes visos po jos jungu buvusios tautos ir tautelės nuo jos atsiskyrė ir nori savarankiškai valdytis. Dabar Rusijos tokios, kokia ji yra buvusi, jau nebėra; jos valdžios vietoje tik dulkės teliko. Dabar Rusija yra tokia sugriuvusi, susibaigusi, kad ji anaiptol negali ateiti į Lietuvą ir, ją “išliuosavus”, vėl valdyti-engti. Aš labai stebiuosi, kad daug lietuvių netiki, jog Rusijoje dabar netvarka, jog ten bloga, neapsakoma maisto brangybė ir t.t., kiti ypač nenori tikėti, kad caras jau numestas: tai esą “Vokiečių leidžiamųjų laikraščių prasimanymas”. Žinoma, žmogui, nemačiusiam tų visų verksmingų Rusijai įvykių, sunku tuo ir tikėti. Bet kad caro jau nebėra, tai tikriausia teisybė! Kad Rusijoje nėra tvarkos ir labai bloga gyventi, tai antra teisybė! O kad Rusija į Lietuvą neateis, nepaims jos, nors ir kažin kaip kas norėtų, tai tikriausia ir neatmainoma teisybė! Jeigu Rusija dar ilgiau tęs karą, tai ji visai išnyks nuo žemės paviršiaus. Istorijos lapuose teliks tiktai jos vardas!.. [Pasirašo:] Iš Rusijos parvykęs Šaltinis: „Dabartis”, 1917 m. lapkričio 24 d., Nr. 101, p. 3.
Spauda. Gudruolis
1917 m. lapkričio 25 d.Gardinas, 11.25. Neseniai Gardino miestan atėjo ūkininkas iš apylinkės parsinešti ženklo kiaulei skersti. Dar tą ženklą berašant, čia-pat raštinėn atėjo žinia iš mano ukininko vaito, kad pas jį esą radę ir atėmę neteisėtu budu paskerstą kiaulę. Taigi šis ukininkas buvo be leidimo pasiskerdęs kiaulę ir tiktai kada apie tai sužinojo vaitas, skubinosi išsimti skerdžiamąjį ženklą kiaulei, kuri jau gulėjo paskersta. Šita proga bus neprošal priminus, kad jei kas papiaus gyvulį be leidimo, visa mėsa bus atimta. Be-to tasai žmogus turės mokėti dar pabaudas arba atkalėti.
Visi kuo geriausiai žinome, kad rusai, valdydami Lietuvą viršaus per šimtą metų, ne tik nieko gera jai nesuteikė, bet visokį gerą sumanymą bei darbą trukdė ir ardė. Neturėjome mokyklų, nes jų neleido. Spaudą buvo uždraudę; už nekalčiausio turinio knygas į kalėjimus kišo, į Sibirą siuntė. Kiek lietuviai prikentė vargo, kiek išliejo ašarų ir kraujo, kol išsikovojo spaudą!.. Dabar Rusijos valdžia, bekariaudama sutrupėjo, tvarka iširo ir niekuomet neatsigaivalios, nes visos po jos jungu buvusios tautos ir tautelės nuo jos atsiskyrė ir nori savarankiškai valdytis. Dabar Rusijos tokios, kokia ji yra buvusi, jau nebėra; jos valdžios vietoje tik dulkės teliko. Dabar Rusija yra tokia sugriuvusi, susibaigusi, kad ji anaiptol negali ateiti į Lietuvą ir, ją “išliuosavus”, vėl valdyti-engti. Aš labai stebiuosi, kad daug lietuvių netiki, jog Rusijoje dabar netvarka, jog ten bloga, neapsakoma maisto brangybė ir t.t., kiti ypač nenori tikėti, kad caras jau numestas: tai esą “Vokiečių leidžiamųjų laikraščių prasimanymas”. Žinoma, žmogui, nemačiusiam tų visų verksmingų Rusijai įvykių, sunku tuo ir tikėti. Bet kad caro jau nebėra, tai tikriausia teisybė! Kad Rusijoje nėra tvarkos ir labai bloga gyventi, tai antra teisybė! O kad Rusija į Lietuvą neateis, nepaims jos, nors ir kažin kaip kas norėtų, tai tikriausia ir neatmainoma teisybė! Jeigu Rusija dar ilgiau tęs karą, tai ji visai išnyks nuo žemės paviršiaus. Istorijos lapuose teliks tiktai jos vardas!.. [Pasirašo:] Iš Rusijos parvykęs Šaltinis: „Dabartis”, 1917 m. lapkričio 24 d., Nr. 101, p. 3.
Romanas Karuža. Ar atstatysime?
1917 m. lapkričio 26 d.Pasaulio karės vėsula, siaučianti jau ketvirti metai su didžiausiu smarkumu visoje Europoje, pridirbo jos gyventojams tokius begalinius nuostolius, kad šiandien ištisi kraštai guli jau griuvėsiuose. Nukentėjo Francija ir Belgija, bet ne mažesnį vargą patyrė Lietuva ir Lenkija.
Ypač mūsų kraštas, per kurį karės viesula perbėgo net kelis kartus, šiandien yra visas išardytas: darbo įrankiai, naminiai gyvuliai, turtas – visa tai išplėšta savininkams; gyvenamieji namai, ūkių ir miestų trobesiai – guli griuvėsiuose. Paveikslas yra tuo liūdnesnis, kad toje nelaimėje dar aiškiau, dar labiau apsireiškė mūsų krašto skurdas ir vargas. Prieš karą tas nesimatė taip aiškiai į akis, - mat, buvome apsvaigę savo jaunutės kultūros nuosekliu besiplėtojimu, buvome palinkę žiūrėti į viską per optimizmo žiūronus. Gi dabar – su žiauriu aiškumu teisybė pažiūrėjo mums į akis ir ji tyčiojasi iš mūsų! [...] Tad ir nenuostabu, kad girdisi balsai, jog nėra lietuvių tautos!... [...] Lietuviai-amerikiečiai, - tie iš jūsų, kurie esate amatininkai, - spieskitės į būrius, kreipkitės prie Lietuvos Atstatymo Bendrovės, pavesdami jai organizavimą jūsų ratelių. Pamatysite, kad apart savo ypatiško pelno, nei nejausdami, sudarysite iš savęs didelę spėką, kuri ne tik nuosekliai atliks išteriotos Lietuvos atstatymo darbą, bet drauge užties lietuvių savitos pramonės tvirtus ir rimtus pagrindus! Šaltinis: mėnesinis laikraštis “Lietuvos atstatymas”, 1917 m., Nr. 1, lapkritis.
Spauda. Rusai pasiūlė sustabdyti ginklus.
1917 m. lapkričio 27 d.Tautos apšauktasis užsienio reikalų vedėjas Trockis valdijų [valstybių] ambasadoriams įteikė šitokį raštą: Ponas ambasadoriau! Turiu garbę tamstai pranešti šituo raštu, jog spalių m. 26 d. ir lapkričio 8 d. visos Rusijos darbininkų, kareivių ir sodiečių įgaliotinių atstovų kongresas yra įkūręs naują visos Rusijos respublikos vyriausybę, kurią sudaro tautos įgaliotinių taryba. Vyriausybės pirmininku yra paskirtas Vladimiras Elijaus Leninas; politika yra pavesta man, nes esu paskirtas tvarkyti užsienio reikalams.
Jūsų, ponas ambasadoriau, domei pavedu šitą atstovų įgaliotinių kongreso prisipažintą raštą, kuriame sudėtas pasiūlymas sustabdyti ginklus ir įvykinti demokratinę taiką tautų nepriklausomybės pamatais, suteikiant pačioms tautoms teisę rūpintis savo plėtojimosi be užgrobimų bei kontribucijų. Turiu garbę jums patarti šitu raštu palaikyti valdišką sumanymą tuojau visuose frontuose sustabdyti ginklus, ir tuojau pradėti taikos derybas. Šitą sumanymą teikia visoms tautoms ir visoms valdžioms Rusijos respublikos valdžia. Ponas ambasadoriau, teikitės pranešti išreikštą tikriausios pagarbos Rusijos respublikos įgaliotinių vyriausybės fransų tautai, kuri negalės atsisakyti nuo reikalavimo taikos, kaip ir visos kitos kariaujančiosios, praliejusios tiek savo kraujo, ir per žudynes nusilpusios tautos. Įgaliotinis užsienio reikalams L. Trockis Šaltinis: „Dabartis“, 1917 m. lapkričio 27 d., Nr. 102, p. 3
Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščio Raudonos gėlės fragmentas
1917 m. lapkričio 28 d.Ne rudenio ryto šalnų nukąsta
Nudžiūvo žalioji mergelių rūta.
Ne juodbėris žirgas išmynė žalius
Brolelių aptvertus gėlių darželius.
Ne jaunas bernelis keliu ten prajojo,
Kad rūtos nudžiūvo ir žemė vaitojo.
Ne perlų rasa, ne lietutis bangus
Suvilgė derlingus Tėvynės laukus.
Tai tavo, Lietuvi, nelaimė visa
Sužibo gailių ašarėlių rasa;
Tai pervertų kardo širdžių milijonai
palaistė krauju tavo šalį raudonai.
Ne ryto aušra puošė dangų kiaurai,
Tai šėlo liepsnojo didingi gaisrai.
Pajuodo laukų mūsų plotai žali
Bet žemė krauju atgaivinta – derli...
Ir štai, kur tarp klonių glūdėjo tamsiai
Baisingi kapai ir juodi degėsiai, –
Slaptingos raudonos išdygo ten gėlės,
O kraujo žieduose spindė ašarėlės.
Ir atžužė kraujo siaubūnas smarkus,
ir vaikė ir žudė Tėvynės vaikus,
Ir ašarų, kraujo skandino tvane.
Tai bėgo su baime po miniai minia
Iš savo sodybų į svetimą šalį,
Skausmuos keikdama savo skaudžiąją dalį.
O paskui gaisravo ir kaito dangus,
Ir liepsnos švytravo pro tamsius ūkus,
Kibirkštys žėrėjo pašvaiste skaidria,
Ir žemė dejavo, ir ošė giria...
Iš tolo, per klonius dundėjo perkūnai
Ir kriokė mirties plačiažiočiai siaubūnai.
Putino eilėraščio Raudonos gėlės fragmentas. Iš: Mykolaitis-Putinas, Vincas. Kunigaikštis Žvainys: poema; Raudoni žiedai: eilės. Petrapilis, 1917, p. 70–84.
http://www.mab.lt/Pirmasis-pasaulinis-karas-pradzia/17-putinas.html
Spauda: Šaunieji Kalvarijos ugniagesiai
1917 m. lapkričio 29 d.Tarp didžių karo aukų reikia priskaityti ir mūsų vietiniai ugniagesiai. Ilgos kovos ties Kalvarija išbarstė mūsų ugniagesius ir sunaikino jų įrankius. Iš žarnų vienas-kitas pasisiūdė plėškes; bosai ir kitos vežimų dalys taipo jau atrado mėgėjų. Vokiečių valdžia terado tiktai iširimą ir menkas liekanas, kurių jau niekas nenorėjo imti.
Čia reikėjo greitai pradėti veikti, nes gaisras ne naujiena tirštai sustatytiems Kalvarijos trobesiams. Todėl, ką dar rado, surankiojo, papildė ir dabar jau dveji metai, kaip ugniagesiai darbuojasi miesto gerovei. Ugniagesių yra 60 vyrų, padalintų į keturis skyrius; jų vyresnysis Lapėnas. Ugniagesiai stropiai pildo savo priedermę. Vieną kartą į savaitę miklinasi. Vieni kaip katės greitai laipioja kopėčiomis ir stogais, kiti dirba prie gesintuvų arba gabena vandenį, kiti vėl atlaiko susibėgusią žiūrėti minią. Viską atliekai kaip kareiviai, greitai, pagal duodamą ragu įsakymą. Galima matyti, kad jiems tas darbas patinka, nes visi jie laisvanoriai. Užsidegus jie jau daug kartų yra parodę, ką moka. Ne tiktai užsidegus, bet ir pavasaryje ledams einant, užsipelnė padėką užtat, kad lytys nenunešė Kalvarijoje Šešupės tilto ant Suvalkų plento.Šaltinis: “Dabartis”, 1917 m. gruodžio 4 d., Nr. 105, p. 3.
Dr. Frank Crane. Delko aš esu už moterų balsavimo teises
1917 m. lapkričio 30 d.DELTO, kad niekados negirdėjau geros priežasties, del kurios turečiau buti priešingas moterų balsavimui.
Delto, kad moteris yra vele, individuumas ir toks pats pilietis, kaip ir vyras. Delto, kad atsakomybe turi eiti drauge su pilietybe.
Delto, kad moteris yra taip pat inteligentiška, kaip ir vyras ir daug paroresne uiž jį.
Delto, kad juo platesnę pažvalgą įgys moteris ir juo jos reikalai bus įvairesni - tuo ji bus geresne pati ir motina,
Delto, kad demokratija nera išnaši, jei ji nera visiška; ir ten-gi, kur tikrai puse piliečių balsuoja, tera tikrai puse demokratijos.
Delto, kad moters, arčiausia stovinčios prie kudikių, yra labiau jautrios sulyg morales ir visuomenines įtekmes.
Delto, kad balsavimo teisių labiausia reikia toms moterims, kurios jų nenori.
Delto, kad visi reikalai, ar tai butų biznio, religijos, sporto ar politikos - yra daug malonesni ir geriau apdirbti, jei juose dalyvauja moters.
Delto, kad aš nemegstuorganizaciju, nei įstaigų, įkurtų tiktai vienai lyčiai - kaip tai vyrų kliubai, kolegijos, kuopos arba moterų kliubai, kolegijos ir kuopos.
Delto, kad tvirtinimas, buk moteris esanti žemesne už vyrą, yra tai užsilikimas iš viduramžių.
Delto, kad mano moteris yra mano bendras, o ne mano savastis.
Delto, kad moters yra daug praktiškesnes už vyrus ir ne tokios rizikantes, kaip vyrai.
Delto, kad moters yra daug konservatyviškesnes už vyrus.
Delto, kad tvarkos, taupumo ir taikos instinktai moteryse yra tvirtesni, negu vyruose.
Delto, kad kudikiai reikia priruošti prie politikos klausimų ir prie to moters turi buti prisirengusios.
Delto, kad bile kliasine ideja, net ir lyties kliasa yra didžiausia visuomenes nelaime.
Delto, kad politika yra linkusi prie purvo; gi moteris, kur tik neatsilankytų - tuojaus griebiasi valymo.
Delto, kad atejimas moterų į politikos dirvą atidarys gausų tyro, malonaus ir doro sentimento šaltinį.
Delto, kad gyvenu Amerikoje, o ne Europoje ar Azijoje.
Delto, kad gyvenu dvidešimtame šimtmetyje, o ne dešimtame
Verte P. Jurgeliute
Šaltinis: literatūros mokslo ir politikos mėnesinis laikraštis “Tėvynė”, 1917 m., Nr. 48 (lapkritis), p. 166.
Spauda: Rusų pasiulymas sustabdyti ginklus.
1917 m. Gruodžio 1 d.Vokietijos kancleris grafas Hertlingas valdijos, seime iškalbėjo štai ką: Aš gaIiu seimui pranešti svarbią naujieną (didis sujudimas). Rusų vyriausybė vakar, lapkričio 28. dieną iš Carskoje-Selos į visą kariaujančiųjų valdijų vyriausybes ir tautas išsiuntė — pasirašytą tautos komisaro užsienio reikalams, pono Trockio, ir tautos komisarą tarybos pirmininko Lenino — telegramą, kuriame pasiulo netrukus stoti tarybosna kaslyt ginklų sustabdymo ir bendros taikos (pritarimas). Mano ponai, aš galiu pareikšti, kad ligišiol sužinotuosius Rusijos vyriausybės pasiulymus galima skaityti svarstymo vertu pamatu busimoms taryboms ir kad aš tinku įstoti tarybosna, kada Rusijos vyriausybė tam atsiųs jgaliotus savo atstovus(didis pritarimas). Aš tikiu ir Iinkiu, kad šitie ketinimai netrukus jgaus tvirtą pavidalą ir kad nuves mus prie taikos. Širdingu užjautimu mes pasekame tolimesnijj išsivystymą sunkiai atlankytosios rusų tautos. Tegu veikiau vėl tepagrjžta jai tvarkumo pasidėjimai. Musų troškimas yra tiktai, kad pagrįžus prie senujų kaimyniškųjų santykių, ypatingai ukio srityje (bravo). Ginklų sustabdymas pasiulymu ir taip-pat paskebimu slepiamųjų dokumentų Rusijos vyriausybė iš reiškia tvirtą norą, pagalios užbaigti neliejus kraujo už anglų, fransų ir Amerikos tikslus ir rusų tauta sutelkti butinai reikalingasios taikos, idant jai galėjus pasigydyti savo kuną. Naujosios Rusijos vyriausybės padėjimas kas•kartas, rodosi, labiau nusitvirtina, ne paisant priešingojo veikimo iš santarvės pusės. Todėl yra vilties, kad ji ir gaIės dalyvauti tarybose visos Rusijos vardu.“ Šaltinis: „Dabartis”, 1917 m. gruodžio 1 d., Nr. 104, p. 3.
Nors vokiečiai apsiputodami tvirtino, jog jie jokiu būdu nepasiduosią, jie gyvai turi karą laimėti arba nors priversti sąjungininkus su jais derėtis, bet vis labiau aiškėjo, kad karas eina jų nenaudai. Mes aiškiai matėme jų valdininkų ištvirkimą, ir buvo aišku, jog netrukus mums, lietuviams, reiks pradėti patiems savo kraštą tvarkyti. Mes jau turime savo tarybą, savo spaudą.
1917 m. Gruodžio 2 d.Vokietijos kancleris grafas Hertlingas valdijos, seime iškalbėjo štai ką: Aš gaIiu seimui pranešti svarbią naujieną (didis sujudimas). Rusų vyriausybė vakar, lapkričio 28. dieną iš Carskoje-Selos į visą kariaujančiųjų valdijų vyriausybes ir tautas išsiuntė — pasirašytą tautos komisaro užsienio reikalams, pono Trockio, ir tautos komisarą tarybos pirmininko Lenino — telegramą, kuriame pasiulo netrukus stoti tarybosna kaslyt ginklų sustabdymo ir bendros taikos (pritarimas). Mano ponai, aš galiu pareikšti, kad ligišiol sužinotuosius Rusijos vyriausybės pasiulymus galima skaityti svarstymo vertu pamatu busimoms taryboms ir kad aš tinku įstoti tarybosna, kada Rusijos vyriausybė tam atsiųs jgaliotus savo atstovus(didis pritarimas). Aš tikiu ir Iinkiu, kad šitie ketinimai netrukus jgaus tvirtą pavidalą ir kad nuves mus prie taikos. Širdingu užjautimu mes pasekame tolimesnijj išsivystymą sunkiai atlankytosios rusų tautos. Tegu veikiau vėl tepagrjžta jai tvarkumo pasidėjimai. Musų troškimas yra tiktai, kad pagrįžus prie senujų kaimyniškųjų santykių, ypatingai ukio srityje (bravo). Ginklų sustabdymas pasiulymu ir taip-pat paskebimu slepiamųjų dokumentų Rusijos vyriausybė iš reiškia tvirtą norą, pagalios užbaigti neliejus kraujo už anglų, fransų ir Amerikos tikslus ir rusų tauta sutelkti butinai reikalingasios taikos, idant jai galėjus pasigydyti savo kuną. Naujosios Rusijos vyriausybės padėjimas kas•kartas, rodosi, labiau nusitvirtina, ne paisant priešingojo veikimo iš santarvės pusės. Todėl yra vilties, kad ji ir gaIės dalyvauti tarybose visos Rusijos vardu.“ Šaltinis: „Dabartis”, 1917 m. gruodžio 1 d., Nr. 104, p. 3.
Bet pašnekesiuose su žmonėmis galima buvo įgauti nuomonę, kad su taip tamsiu gaivalu mes nieko nepadarysime. Sodiečiai težinojo tik du keliu: ar būti po rusais, ar likti po vokiečiais. Apie Lietuvą jie ir sapnuote nesapnavo. Pagal išgales darbavomės! Prie kiekvienos progos aiškinom žmonėms Lietuvių tautos tarybos nutarimą ir t.t.
Priežastis, kodėl žmonės taip krypo į rusų pusę, buvo ir ta, kad visi turėjo daug rusų pinigų ir bijojo juos prarasti, kai Lietuva taps neprigulminga valstybe.
Šaltinis: P. Žadeikis, Didžiojo karo užrašai, p. 270.
Spauda: Švenčionys, 3. 12. [Atvėrė prieglauda našlaičiams]
1917 m. Gruodžio 3 d.Burmistras atvėrė krikščionių našlaičiams prieglauda. Prie atvėrimo pribuvo daug žmonių. Namus prieglaudal davė Čišlovienė, ir ji pati Iiko prieglaudos motyna. Prižiurėjimą pavedė aptekorienei Dukauskienel. Pinigų, drabužių Ir maisto sudėjo rniesto gyventojai ir keletas dvarininkų iš apylinkės. Dvarininkai pasižadėjo ir toliau rupintiesi prieglaudos išIaikymu. Burmistras paskyrė pinigų ir malkų kurui. Todėl prleglaudon galėjo tuojau priimti didesni skaitlių vaikučių — mergiukių ir berniukų, kame jie dabar yra aprupinti kuno ir dvasios maistu.Šaltinis: „Dabartis”, 1917 m. gruodžio 6 d., Nr. 106, p. 3
Spauda: Švenčionys, 3. 12. [Atvėrė prieglauda našlaičiams]
1917 m. Gruodžio 4 d.Gruodžio 4 d. Voroneže pradėta leisti J. Jablonskio redaguojami Pranešimai Lietuvių Vyriausios Tarybos Rusijoje „Didžioji Lietuva, remdamasi Lietuvos reikalais ir visuotiniu lietuvių siekimu, žodį pasakė. Jinai tarė: Laisvam Lietuvos ūgiui reikalinga yra sudaryti iš jos nepriklausoma, demokratingai sutvarkyta valstybė. Didžioji Lietuva pavedė savo išrinktajai ir visų pritariamai Lietuvos Tarybai išvaduoti Lietuvą, iškovoti jai laisvę. Dabar jau Lietuvos Nepriklausomybė tegali būti vienintelis darbo ir kovos obalsis kiekvienam lietuviui. Rusijos lietuviai, penkių partijų sutarimu, Didžiosios Lietuvos obalsį pakele ir eina jai talkon. Lapkričio mėn. 18 d. Voroneže Rusijos Lietuviu atstovai sudarė Lietuvių Vyriausiąją Tarybą Rusijoj ir, pavesdami jai vadovavimą Rusijos lietuvių politikos gyvenimui, pasakė: Lietuviams žengiant prie nepriklausomos demokratinės Lietuvos respublikos, Lietuvių Vyriausiosios Tarybos Rusijoj didysis darbų tikslas yra nepriklausomos Lietuvos Valstybės atnaujinimas.“ Šaltininis: „Pranešimai Lietuvių Vyriausios Tarybos Rusijoje“, Nr. 1, 1917 m. lapkričio 4 d. http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000794313
Vokiečių žurnalistas Wilhelm Kahmannas. Lietuvos kaimas.
1917 m. Gruodžio 5 d.Lietuvos kaimelis jau iš tolo išrodo kaipo krūvėlė susitraukusių, įbaugintų trobelių. Čia matyti, kad daug metų trukusis rusų prispaudimas ir šiandien dar juos tebeslegia. Taip baimingai čia stovi tos trobos ir nedrįsta pakelti savo galvos aukščiau, žvilgterėti dangun. Jas yra statę nebe karžygiai iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių laikų, o prispausta ir praradusi savo papročius tauta.
Butai sustatyti eilėmis palei smėlingą gatvę, dažnai tiktai vienoje jos pusėje. Kiekvienas pastatytas skyrium ir su atskiru įėjimu. Bet juose tebėra matyti šaknis senojo lietuvių pasitikėjimo savimi. Nors jo žemės sklypas ir kažin kokis mažas, lietuvis betgi stengiasi ant jo būti ponas, ir nenori su kitu kuo valdyti jo bendrai. Šalia to tam priežasties rasit yra ir lietuvio nore visados elgtis savaip ir šalintis nuo kitų. Lietuvis dažnai apie savo namą sodinasi girios medžių, o nesiveisia sodno, kaip tatai sodiečiai daro kituose kraštuose. Taipo jisai parodo savo susirišimą su mišku ir prigimtimi. Iš savo tėvynės miškų jisai imasi ne tiktai medžiagos pasistatyti savo namams, bet ir dalį jų poezijos perkelią į kasdieninį savo gyvenimą. Jis bevelija išsižadėti vaisių, kurių jam užaugtų sodnelyje, kad tiktai šalia savo namų matytų tų medžių, kurie jam visados artimiausieji draugai. Jis nuo jų negali atsiskirti, kaip ir nuo tų kryžių, kuris vienas dažniausia stovi kaimo gale, antras kaimo viduryje.
[...]
Dabar galima tikėtis, kad po kokios dešimties metų, po karo pabaigos, beveik kiekviename kaime bus bažnyčia arba koplyčia. Vyresnybė iš savo pusės to anaiptol netrukdys, gal suteiks dar pašalpos pinigais. Ir neabejotinas būsimasis Lietuvos ūkio patarpimas ūkininkams suteiks galimybės daugiau prisidėti prie statymo savo dievnamių. Regiu po dešimties arba dvidešimties metų Lietuvos kaimą, susispietusį apie savo bažnyčią arba koplyčią. Jau iš tolo bažnyčios bokštas sveikina keliauninką ir rodo jam kelią. Gi rytą, pabudęs savo nakvynėje, girdžiu skambant varpą ir vadinant mane ant mišių.
Šaltinis: “Dabarties žiedai”, 1917 m. gruodžio mėn., Nr. 1, p. 1-3.
Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000454517
Kardinolas Gasparri. Popiežiaus atsakymas į lietuvių Vilniaus konferencijos dalyvių telegramą
1917 m. Gruodžio 6 d.Iš Vatikano, 1917. XII. 6 d.
Jo Šventenybės sekretoriatas
Nr. 49543
Prakilniam vyrui d-rui J. Basanavičiui, lietuvių konferencijos pirmininkui Vilniuje
Prakilnus vyre,
Šventasis Tėvas, kurs rūpinasi viso pasaulio katalikais ir savo tėviškąja meile taip pat apima gyvenančius Lietuvoje, maloniai priėmė Vilniaus konferencijos atstovų kilnius žodžius, siųstus Tėvui, kaipo atsidavusiam nelaimingų paguodai ir visų tautų sutaikinimui, ir panorėjo per mane Tau savo dėkingumą išreikšti. Šv. Tėvas maloniai teikia prašytą apaštališką palaiminimą, linkėdamas geros kloties ir pažangos visiems Lietuvos piliečiams.
Pildydamas tą garbingą priedermę, trokštu Tau visokios gerovės ir laimės ir lieku Tau, prakilnusis vyre, kuo palankiausias.
P. Kardinolas Gasparri
Šaltininis. Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais 1915-1918 m., sud. E. Gimžauskas, Vilnius, 2006, p. 229
Vydūnas. Lietuvos aušra
1917 m. Gruodžio 7 d.Teisybė! Tai dabar Aušros gadynė!
Kad Lietuvą Aušros šviesoj matysi,
tikrai stebėdamas išvysi,
kokia garsi, graži, gyvair lig šios dienos yra.
Didvyrių jos negalima
nei suskaityt! Ir praeity ji
pirmoji šio pasaulio žemė.
O jos kalba! Ak, miels žmogeli!
Labai toli ji pralenkia
turtingumu ir savo gražumu
visas kalbas pasaulio, net padangių!
Su ja nesusilygins nė viena!
O jau bereikalinga pasakot
kaip Lietuva graži…
Šaltinis: “Dabarties žiedai”, 1917 m. gruodžio mėn., Nr. 1, p. 3.
Nuoroda: http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1C1B0000454517
Antanas Smetona apie Lietuvos valstybės valdymo formą
1917 m. Gruodžio 8 d.Yra svarbi ne tiek valdymo forma, kiek jos turinys, yra demokratinių monarchijų ir nedemokratinių respublikų. Jei mes dedamės su vidurine Europa, tai mums reikalinga monarchija. Struktūra Lietuvos taip pat reikalinga monarchijos.
„Dabartis“ redakcija: pakorė piktadarį
1917 m. Gruodžio 9 d.Vilnius. Šeštadienį, priešpiet 15 min. po devintos, vietinio srities kalėjimo kieme pakorė Stanislovą Čivilį iš Čivilių. Jis balandžio 13 dieną vakare, susidėjęs su 13 ligi 15 kitų valakatų, kurie pasiliko nepažinti, apsiginklavęs, įsiveržė Bašuno trobosna, Šareičickiuose, ir išplėšė jo naudą.
Kauno miesto komendanto generolo letenanto fon Kocho įsakymas
1917 m. Gruodžio 10 d.Nuo tos dienos, kurioje šitas įsakymas bus paskelbtas, Kauno mieste ir priemiesčiuose: Šančiuose, Vilijampolėje, Aleksote ir Panemunėje nuo 3 iki 7 val. popiet uždrausta elektrika apšviesti viešos krautuvės, rodomi langai bei krautuvių iškabos.
Lietuvos Taryba priima gruodžio 11 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo, tačiau turinčios ypatingus ryšius su Vokietija
1917 m. Gruodžio 11 d.I Lietuvos Taryba, kuri, kaip pripažįsta krašto ir užsienio lietuviai, vienintelė įgaliota atstovauti lietuvių tautai, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsėjo mėn. 18-23 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos nutarimu, skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniumi ir jos atskyrimą nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada nors yra buvę su kitomis valstybėmis.
II Šiai valstybei tvarkyti ir jos interesams ginti taikos derybose Lietuvos Taryba prašo Vokietijos valstybę apsaugos ir pagalbos. [...]
Lenkų spauda: blogiausi patarėjai yra jausmai, o jie dabar Lietuvai renka naujus sąjungininkus
1917 m. Gruodžio 12 d.Laikraštis „Ziemia Lubelska“ gruodžio 12 d. paskelbė straipsnį, vardu „Lietuvių išpažintis Berlyne“. Tame straipsnyje paduoda antrojo Lietuvos Tarybos pirmininko Stepono Kairio pašnekesį su redaktorium laikraščio „Berliner Tageblatt“. Paskui to straipsnio rašytojas šitaip sako: „Visas pono Kairio jausmų pasiliejimas rodo beribį pasitikėjimą, jog Lietuva po Vokietijos sparnais susilauks išsvajotos laimės laikų. Toje lietuvio patrioto išpažintyje nėra nė vieno žodžio apie Lenkiją, kuri savo padėjimu Lietuvai yra daug artimesnė už Vokietiją! Lietuvių pasielgimą nusprendžia ne rimtas apsigalvojimas. Tasai jų taikius [taika – red. pastaba], kuomet ieško tiktai labai stiprių užtarėjų vakaruose, tai ne kas kita, kaip tik atkaklus nepripažinimas susijungimo Lietuvos su Lenkija; visa tėra tiktai jų jausmų sūkurys. Blogiausi patarėjai yra jausmai, o jie dabar Lietuvai renka naujus sąjungininkus“.
„Lietuvos aido“ redakcija
1917 m. Gruodžio 13 d.Kiekvienas beteisės tautos gyvenimas eina kitokia vaga, negu liuosųjų tautų, sudariusiųjų savo valstybes. Liuosų tautų piliečiai, dirbdami visuomenės darbą, įsigija ne tik garbės ir garso, bet dažnai taip pat turto.
„Dabartis“ redakcija: Lietuviai trokšta šviestiesi
1917 m. Gruodžio 14 d.Kalvarija. Kokis didis yra lietuvių troškimas šviestiesi, plačiai pasirodė iš, kad Lietuuvoje paskiausiuoju laiku yra įsikurę labai daug naujų mokyklų. Bet ir suaugusieji trokšta įgyti daugiau mokslo. Liubavoje, Kalvarijos vaitystoje, žmonėms kartštai reikalaujant, tenykštis lietuvių mokytojas Julius Butauskas išgavo iš vyresnybės leidimą, suteikti pamoką suaugusiems vakaras ir šventadieniais. Kursas atsivers jau šią savaitę.
Oberosto teritorijos (į kurios sudėtį įėjo ir Lietuva) vyriausiojo vado kunigaikščio Leopoldo įsakymas
1917 m. Gruodžio 15 d.Kas skleidžia raštus, spausdinius arba šiai kokius užrašus, vokiečiams priešingo arba kurstančio turinio, tą baus kalėjimu nuo 3 mėnesių ligi 5 metų,—ne tokiuose sukiuose sykiuose tiktai kalėjimu ligi 2 metų arba pinigų bausme ligi 3000 markių. Ir pasikėsymas yra taipgi baustinas.
Erich Ludendorffas direktyvos taikos deryboms su Rusija
1917 m. Gruodžio 16 d.Ne karinės reparacijos pinigine forma, bet tiktai finansinė kompensacija už karo belaisvių, kurių daugiau kaip 1 milijonas, išlaikymą. Vokietija aneksuoja Lietuvą ir Kuršą (įskaitant Rygą ir salas), nes mums reikia daugiau žemės, norint išmaitinti tautą.
Rygos lietuvių vaikų mokymas
1917 m. Gruodžio 17 d.Vietinė lietuvių švietimo ir pašalpos draugija savo mokyklose mokina kokius 1500 vaikų. 500 vargdienių lietuvių moka po 5 rublius mėnesiui pašalpos. Trijose vaikų prieglaudose, komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti išlaiko 300 vaikų. Kad žiemos metu, tamsiais popiečiais, vaikai galėtų atlikti savo mokyklos uždavinius, viena senųjų mokyklų klasė yra tam atdara, kasdieną, nuo 5 iki 7 valandos – pakūrenta ir apšviesta.
Kaizeris Vilhelmas II
1917 m. Gruodžio 18 d.Yra būtinybė valdyti kitos kilmės tautas “ilgomis vadelėmis”, sudarant sąlygas jų savitumui vystytis. Reikia gilinti prieštaravimus tarp Lietuvos ir Lenkijos, kad kova dėl Vilniaus vyktų ne tarp Berlyno ir Vienos, o tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kad taip įvyktų, reikia teritoriškai atriboti vyskupijas ir lietuviškose vyskupijose paskirti vyskupais lietuvius.
Peliksas Bugailiškis
1917 m. Gruodžio 19 d.Nėra taip pat visai liuosas prekių parsigabenimas iš užsienio, t. y. Vokietijos. Maisto produktai iš ten gabenti mūsų kraštan yra draudžiama, kitos gi prekės leidžiamos labai apribotame skaičiuje ir tik dideliame reikale, kurį paliudyja karo valdžios atstovai; dėl to prekės negali būti tiesiog Vokietijos prekybos įstaigose užsisakomos, bet per minėtųjų jau aukščiau valdžios įstaigą. Tų užsienio prekių tarpe tenka ypatingai pažymėti druską, sacharinas, pigiosios galanterijos dalykai ir kiti.
Petras Klimas
1917 m. Gruodžio 20 d.Baisusis karas, matyti, eina galop. Vargiai begalima abejoti, jog dabartinės tarybos su rusais čia daro visų laukiamą pradžią. Todėl šen ir ten nukankinti, išvargę žmonės drebančia širdimi laukia ir tikisi sulauksią naujų metų šventėms
pranešimo. 
Kalėdų dovana!
1917 m. Gruodžio 21 d.Skelbimas laikraštyje „Dabartis“, 1917 m. gruodžio 24 d.
Jurgis Šaulys
1917 m. Gruodžio 22 d.Tauta negali būti be savo stipraus ūkio. Norėdama ištverti pasaulio varžytinėse, ji privalo eiti su laiko pažanga ir naudotis visais mokslo išradimais ir praktikos prityrimais, kitaip sakant, iš kitų mokytis.
Ko laukia Lietuva ir Latvija juo Kalėdų dieduko?
1917 m. Gruodžio 23 d.Iliustracija žurnale „Tarka“ (1917 m. gruodis)
„Lietuvos Aido“ redakcija: Sveiki sulaukę Kalėdų švenčių!
1917 m. Gruodžio 24 d.Ktvirtąsias karo Kalėdas gauname švęsti. Kiek vargo, kiek sopulių, kas beapskaitys, kas beatsvers! Betgi jau rasi, paskutines tokia Kalėdas švenčiame, rasi, paskitinį kartą skaudžiai liūdimo džiaugsmui skiriamu metų laiku.
Kun. Juozapas Čepėnas
1917 m. Gruodžio 25 d.XIX amžius – tai amžius visokių išradimų ir mašinų; šiame amžiuje prigimties mokslas ir technika aukščiausiai pakilo. Spektro tyrinėjimai žmogus sužinojo net kas yra žvaigždžių viduruose; garą, žaibus prie darbo pristatė, išgalvojo telegrafą, telefoną, visokias mašinas. Bet savo dvasios, būdo, širdies, valios tobūlinti neįmanė.
Pavogė kūmelę.
1917 m. Gruodžio 26 d.Skelbimas laikraštyje „Dabartis“, 1917 m. gruodžio 29 d.
Tbilisyje įvyko Kaukazo lietuvių suvažiavimas
1917 m. Gruodžio 27 d.Tarp suvažiavimo delegatų buvo lietuvių atstovai iš Tbilisio, Aleksandropolio, Batumio, Karso, Trabzono – viso 21 atstovas. Buvo išrinktas prezidiumas ir jo garbės pirmininkas Petras Vileišis.
Mokytojas Rapolas Butkus
1917 m. Gruodžio 28 d.Lietuvos mokytojai, ypačiai pradėję darbuotis karo metu, stinga reikalingų žinių; mes nepakankamai susipažinome su mokymo metodais; Gi tie, kur užsiliko nuo senosios gadynės, dirba pasenusiais metodais. Tuo tarpu mums reikia iš pamatų žinoti vakarų kultūros išdarai paidagogikos srityje.
Petras Klimas
1917 m. Gruodžio 29 d.Mes nekalbėsime apie plebiscito gerybes ir ydas apskritai, sprendžiant kai kuriuos klausimus jaus susidariusioje valstybėje, kaip tat yra, pvz., Šveicarijoje. Čia mums pravers tik pažymėti, jog plebiscitas (visų gyventojų atsiklausimas), tai nėra toks kelias, kuriuo visuomenei tiesiausiai galima būtų eiti į kultūros uždavinius.
Tarpušventis.
1917 m. Gruodžio 30 d.Kas ponams vasarojamasis laikas, mokiniams – atostogos, tarnaujantiesiems yra tarpušventis – tarpas nuo Kalėdų iki Naujų Metų. Tai yra laisvės metas, dykalaikis visiems tiems, kurie per ištisus metus yra tarnavę pas ūkininkus, kaipo bernai arba tarnaitės. (laikraščio „Dabartis“ redakcija, 1917 m. gruodžio 29 d.)
„Dabartis“ redakcija: Smulkios žinios
1917 m. Gruodžio 31 d.Vezuvijaus ugnikalnio krateryje prisipildžiusi lava pradėjo veržtis. Italija.
1918 m. Lietuvos kalendorius (viršelis)
1918 m. Sausio 1 d.Po audros tamsios
Susilauksim giedros
Ir saulė gražiai užtekės...
(Jovaras)
Vokiečių štabo pranešimas
1918 m. Sausio 2 d.Pirmas vyriausiasis kvartimeisteris - Ludendorff
Peliksas Bugailišis
1918 m. Sausio 3 d.Lenkijos mokykla. Iš pirmojo nusistatymo matyti, kad lenkų šios dienos veikėjai mokslo srityje tuo tarpu atsistojo ant tokio pamato, kur visuomenės balsas ir jos dalyvavimas mokyklų reikaluose labai nuslopintas ir šalin nustumtas.
Labadarybės vaidinimas
1918 m. Sausio 4 d.Pereito sekmadienio vakarą daug sąvalkiečių susiėjo Askadios salėnu į vaidinimą labdaringam tikslui. Pelnas buvo skiriamas nupirkimui kuro miesto vargdieniams. Vakarėlis gerai pavykęs.
Lietuvos Aidas
1918 m. Sausio 5 d.Me esame giliai įsitikinę, jog ta Lietuvos gyventojų daugumos valia nėra ir negali būti kitokia, kaip ji yra aiškiai parašyta lietuvių konferencijoje Vilniuje 1917 m. posėdžiuose rugsėjo mėn. 18-22 d.
Amerikos lietuvių leidinio „Tarka“ 1918 m. sausio mėn. viršelis
1918 m. Sausio 6 d.
Pražuvo pusnyje
1918 m. Sausio 7 d.Sausio 2 dienos pugų Balstogės gyventojai minės ilgai. Nuo pietų ligi išnaktų miesto gatvėse siautė baisus vėsulas. Snigo smulkiu, lyg dulkės, sniegu. Ligi vakaro prisnigo sniego storokai. Vėjas šituos sniegus suvarė į didžias pusnis, tose gatvių pusėse, įkur putė vėjas, suvarė nepraeinamus sniego pylimus. – Kiek sužinota, tą dieną keletas žmonių pugoje turėjo žūti.
Peliksas Bugailiškis
1918 m. Sausio 8 d.Mūsų žmonėms, ypačiai gyvenusiems Lietuvoje, dėlei žinomų politikos aplinkybių, mažai teko dalyvauti valstybiniame gyvenime. Lietuvių valdininkų pas save Lietuvoje lyg ir neturėjome: jų daug randame tarnaujant svetur, Rusijoje.
Skelbimas laikraštyje
1918 m. Sausio 9 d.
Lietuvos Aidas
1918 m. Sausio 10 d.Opiausias mūsų klausimas yra pradedamųjų mokyklų sutvarkymas, kadangi ateities gyvenimas daug priderės nuo to, kaip bus sutvarkyta mokykla.
Nauja lietuviška knygelė.
1918 m. Sausio 11 d.Skelbimas laikraštyje (1918 sausis)
Jonas Vileišis
1918 m. Sausio 12 d.Netrukus atidaromi Vilniuje lietuvių kalbos kursai lietuviškai nemokantiems arba jau kiek pramokusiems. Pamokos tautų grupėmis bus 8 kartus per savaitę po 1 val. vakarais tarp 6-8 v. Mokesnis – 1 rublis mėnesiui.
Eglaitės lietuvių mokyklose
1918 m. Sausio 13 d.Sekmadienį sausio mėn. 13 dieną, lietuvių liaudies mokykloje B I Kaune, Licmano gatvėje 30, buvo surengta eglaitė. Buvo Kalėdų giesmių, Kalėdų eilių ir žaislų. Visa-kas pavyko gerai.
Karikatūra.
1918 m. Sausio 14 d.Žurnalas „Tarka“ (1918 m. sausis)
Petras Klimas
1918 m. Sausio 15 d.Nereikia žiūrėti į Lietuvos Tarybos darbus kaip į tokius priruošiamuosius, kurie neturėtų tveriamosios galios. Priešingai, tie darbai turi padėti rast pačius svarbiausius ir nebeišjudomus valstybės akmenis.
Šveicarija pripažino Suomijos nepriklausomybę.
1918 m. Sausio 16 d.Iš Bernos sausio 16 d. praneša, jog bendroji taryba įgaliojusi Šveicarijos konsulą Aboje pranešti valdžiai Helsinkuose, kad jinai pripažįstanti Suomijos tautai nepriklausomybę ir suverenitetą ir esant pasiryžusi užmegzti su tąja valdžia draugiškus santykius.
Juozas Pajaujis
1918 m. Sausio 17 d.Plačiai pasklido po Lietuvą laisvės gandai. Kiekvienas, kuris tik sugeba pažvelgt toliau per savo asmens reikalus, nekantriai laukia nebe žodžių, bet faktų, žiūri neramiu žvilgsniu į politinį horizontą.
Mirė Jurgis Bielinis
1918 m. Sausio 18 d.Eidamas 71-us metus Katinuose (Joniškėlio valsčius) mirė žymiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis.
Petras Klimas
1918 m. Sausio 19 d.Tokiu būdu, kalbant apie Lietuvą, išlyginimas čia gali geriausiai eit abiem pusėm tik vienu vieninteliu krypsniu: kai Rusijos valstybė nustoja savo žemės, kurią ji turėjo prieš karą, o užėmusi tą žemę valstybė (Vokietija) negauna tos pat žemės, kurią ji įgijo per karą. Kitaip sakant, kada Lietuva taikos sutarties aktu virsta visiškai nepriklausoma valstybe.
Amaliai
1918 m. Sausio 20 d.Sodžius nebenori liktiesi nuo miesto. Tatai parodo didis sodžiaus stengimosi bent kartą metuose viešai pasirodyti, jog jis žengia priekyn. Vyriausiasis pažangos pamatas yra mokykla. Tatai suprato ir amališkiai ir įtaisė mokyklą savo kaimo vaikams.
Skelbimai spaudoje.
1918 m. Sausio 21 d.
Pranciškus Žadeikis
1918 m. Sausio 22 d.Netikėtai apturėjau pakvietimą į posėdį viršaičio raštinėj, kad išrastas kelias, kaip bėdnuomenę sušelpti. Daug ginčytasi. Viršaitis Rückwarthas norėjo šelpimo pareigą mesti ant privatinių asmenų ir kad kiekviena tauta šelptų savuosius. Bet žydų atstovai ir aš reikalavome, kad ir vokiečių valdžia prie to darbo prisidėtų, nes jinai atima iš ūkininkų tokias daugybes maisto.
Suvartojimas nuslėptų arklių
1918 m. Sausio 23 d.Per paskutinių arklių peržiurėjimą buvo paakinta, kad tų ukininkų arklius, kurie jų neatves ir slėps, tuos arklius atims. Bet kai-kurie ukininkai tačiau neatvedė, ir taipo prarado savo arklius. Vokiečių valdžia tuos atimtus arklius dabar tiems ukininkams, kurie turėjo atiduoti savo arklius per peržiurėjimą. Ką pa***** atliko sulyg reikalo.
Laikraštis „Dabartis“: Lenkai peršasi lietuviams
1918 m. Sausio 24 d.Dėl kitų užimtų vidurio valdijų Rusijos šalių, kurios prigulėjo senajai lenkų-lietuvių valdijai, lenkų tauta, po lenkų žemės išdalinimo, yra daug kartų išreiškusi ir dabar kas akies mirksnis nori pareikšti, kad mielai paduoda brolišką ranką atnaujinti tų dviejų žemių unijai, laisvo sutarimo ir lygių teisių dėsniais.
Pasaulio aktualijos
1918 m. Sausio 25 d.Vokietijoje prasideda masiški protestai prieš karą. Protestuoti į gatves išėjo apie 400 tūkst. darbininkų. Per kelias dienas protestai peraugo ir kt. regionuose. Berlynas, Vokietija.
Jurgis Šaulys
1918 m. Sausio 26 d.Kai kurie Tarybos nariai nuklysta pavojingą kelią. Jei mes atsisakysim nuo gruodžio 11 d. nutarimo ir neduosim Vokietijai jokių garantijų, tai Vokietijoje nieks, net ir socialdemokratai, mūsų neparems. Mes nueinam nuo kelio, nurodyto konferencijos. Tas kelias veda mus prapultį.
Šv. Juozapo draugijos susirinkimas
1918 m. Sausio 27 d.Šventadienį, 27 d. praėjusio mėnesio, Šančių mokykloje buvo visuotinis lietuvių katalikų Šv. Juozapo draugijos susirinkimas. Susiėjo kokis šimtas narių. Susirinkimas draugijos pirmininką, kun. Šnapštį paprašė pirmininkauti. Sulig pirmojo dienotvarkės punkto, nariai vienu balsu sutiko suteikti pašalpos – po 10 markių mėnesiui – 5 nariams, kurie karo metu yra pavargę ir privalo pagelbos.
Skelbimas laikraštyje.
1918 m. Sausio 28 d.
Nenaikinkite laiškanešių balandžių.
1918 m. Sausio 29 d.Iš vieno Gardino narvelio nepagrįžo 40 laiškanešių balandžių. Paskui susekė, kad tie balandžiai (karveliai) esą nutūpę ant kaimynų trobų, kurie juos tenai susigaudė ir užmušė. Primename, kad, sulig karo įstatymų, yra uždrausta gaudyti laiškanešiai karveliai. Todėl saugokitės, neviliokime svetimų balandžių ir nemuškite.
Suomija ginasi nuo bolševikų
1918 m. Sausio 30 d.Ir Švedijoje labai piktinasi bolševikų valdžios pasielgimu su Suomija, kurios nepriklausomybę prieš dvejetą savaičių ta pati valdžia yra pripažinusi. Bet gyvenantieji Stockholme suomiai pagalbos tikisi ne tiek iš Švedijos, kiek iš Vokietijos.
„Tarka“ sausio mėn. numeris
1918 m. Sausio 31 d.Karikatūra: Kaizerio dūšios lekiojimas.
Rusija pereina prie Grigaliaus kalendoriaus
1918 m. Vasario 1 d.
Wilhelm Kahmann. Bolševizmui nesiseka.
1918 m. Vasario 2 d.Bolševikų idėjos – tai prapultis kiekvienai tautai, kurią tiktai jos paliečia. Rusijoje, kame bolševizmas yra prasidėjęs, matome pavyzdžių, ko jis įvykina.
Lietuvių vakaras Vilkaviškyje
1918 m. Vasario 3 d.Vakar mūsų miesto lietuviai kinematografo trobesyje buvo surengę lietuvišką vakarėlį ir sukvietę daug svečių. Pribuvo ponas apskričio viršininkas, ponas burmistras, daug vokiečių kareivių ir kaimiečių. Salė buvo pilna svečių. Visų pirma maišytas choras padainavo lietuviškų dainelių, kurios svečiams labai patiko. Paskui vaidino keturių veiksmų komediją „Vagys“.
1918 m. Vasario 4 d.Lenkai peršasi lietuviams
1918 m. Vasario 5 d.Dėl kitų užimtų vidurio valdijų Rusijos šalių, kurios prigulėjo senajai lenkų-lietuvių valdijai, lenkų tauta, po lenkų žemės išdalinimo, yra daug kartų išreiškusi ir dabar kas akies mirksnis nori pareikšti, kad mielai paduoda brolišką ranką atnaujinti tų dviejų žemių unijai, laisvo sutarimo ir lygių teisių dėsniais. Lenkų vyriausybė, remdamasi laisvu savo likimu, tautų apsisprendimo dėsniais, pripažinsta, kad Lietuva tautybės žvilgsniu yra mišri šalis; tarp Lietuvos gyventojų yra labai daug lenkų ir kai kuriuose sluoksniuose lenkų yra dargi daugiau, todėl jie turi gauti teisę be jokios prievartos apsispręsti savo likimą ir tos šalies valdymosi sutvarkymą.
Vyriausiosios lietuvių tautos tarybos Rusijoje
1918 m. Vasario 6 d.1917 m. lapkričio 16-19 d. Voronežo Suvažiavimas, kuriame dalyvavo Lietuvių Karininkų Sąjungos ir partijų: Lietuvos Socialistų Liaudininkų Demokratų, Demokratinės Tautos Laisvės Santaros, Tautos Pažangos, Lietuvių Krikščionių Demokratų ir Lietuvių Katalikų Tautos Sąjungos,
Iš Lietuvos krašto. Šundaktariai
1918 m. Vasario 7 d.Kai kurie tų šundaktarių buvo plačiai įgarsėję. Viename Kauno gubernijos kaime gyveno ūkininkas, pas kurį ligonių ateidavo iš toli ir iš arti. Dažnai pas jį atvykdavo ir turtingų, apšviestų žmonių. Gudriomis akimis jisai tartum perverdavo ligonį. Paskui jisai sugraibydavo kokių žolių, kurių jisai apsčiai turėdavo savo kambaryje, ir jas išvirinęs, duodavo ligoniui gerti. Tada ligonis įgijęs naujos vilties grįždavo namo, bet paskui pamatydavo, jog ir šitas „gydymas“ be naudos.
Petras Klimas
1918 m. Vasario 8 d.Neseniai susirinkome pas Smetoną Vilniuje gyvenantieji Tarybos nariai pasitarti kas daryti, jei vokiečiai neduoda jokio atsakymo. Visi ėmė širsti net. Šaulys darosi radikališkesnis. Vokietijos streikai, tarytum, pataisė situaciją. Bet, apskritai, matyti, mes vokiečiams tik tada rūpime, kada jiems esame reikalingi.
Karo galas rytų fronte
1918 m. Vasario 9 d.Šįryt 2 valandai pasibaigus, tapo pasirašyta taika tarp vidurio valdijų ir Ukrainos respublikos. Vyriausieji taikos sutarties skirsniai tarp Vokietijos, Austrijos-Madjarijos, Bulgarijos ir Turkijos vienoje pusėje ir Ukrainos tautos respublikos antroje pusėje štai kaip skamba:
Oleksandr Sevryuk
1918 m. Vasario 10 d.Sutartį darantieji paskelbia, kad tarp jų karo stovis yra pasibaigęs ir ateityje jie yra pasiryžę gyventi taikoje ir bendrystėje. <...>
Karikatūra žurnale „Tarka“ (1918 m. vasario nr.)
1918 m. Vasario 11 d.
Spauda: Viešosios priedermės
1918 m. Vasario 12 d.Mums rašo: per pastaruosius pustymus įvairiose vietose gyventojai neklausė policijos ir nepadėjo valyti sniego. Todėl čia dar kartą nurodome į tai, kad, pasak keleto vyriausio rytų vado išleistų paliepimų, kurie remiasi 52 skirsniu Hagoje nustatytos karo tvarkos, gyventojų priedermė yra atlikti vokiečių valdžios parodytą darbą. <...>
Petras Klimas
1918 m. Vasario 13 d.Užgavėnėms Taryba sušaukė „blynams" Komitetą, redakcijas ir kt. Buvo labai sotu, bet nuobodu. Kalbų tik vos dvi. Šaulys apie krizį, Dogelis apie sunkų „Lietuvos gimdymą". Paskui per naktį ligi 12 val. šokome „Tėvynės Sargo" redakcijoje.
Woodrow Wilson
1918 m. Vasario 14 d.Visuotinė taika negali įvykti iš pavienių galingų valdijų susitarimų. Visos dalyvaujančios šitame kare valdijos privalo susieiti ir susitarti dėlei klausimų, kurie kaip nors liečia tas valdijas. Kiekvienas punktas privalo būti nuspręstas visų valdijų. Mes norime tokios taikos, kurią mes visi galime laiduoti ir remti. Nepriklausoma Lenkija, kuri privalo būti sudaryta iš visų neužginčijamai lenkiškų kraštų, kurie duriasi prie kitas-kito – tatai Europos sutarties reikalas ir privalo tapti pripažintas.
Spauda: Persenusios pažiūros
1918 m. Vasario 15 d.Vietinis klebonas labai norėjo čia įtaisyti namą mokyklai. Tuo tikslu jis buvo pasikvietęs visus savo parapijos kaimų rinktinius ir norėjo patarti jiems, kad jie susitarę pertaisytų į mokyklą buvusįjį grūdų sandėlį, kadangi, nesant mokyklai tinkamo buto, gasčiūniečiai galį šįmet pasilikti be mokyklos. Bet į susirinkimą atvyko vos penki vyrai, o kiti nė eiti nėjo, teisindamiesi, jog jiems tokių „prasimanymų nereikia“. – „Kam čia, girdi, dar namą mokyklai statyti. Mokykla galinti būti bent kur.“ Gasčiūniečių jaunimas jau pradeda suprasti apšvietimo naudingumą, bet senieji dar tebėra tamsūs, kaip juoda naktis
Petras Klimas
1918 m. Vasario 16 d.Šiandien 12 — 3 val. dieną Lietuvos Komiteto bute Didžioji gatvė 30-2, mažam kambary susikimšusi Taryba „paskelbė vienu balsu Lietuvos nepriklausomybę. Tai yra susijungusios Tarybos vaisius. Tai yra ir pamatinės reikšmės aktas Lietuvos istorijoje.
Petras Klimas
1918 m. Vasario 17 d.Keistokai išeina. Lietuvos Taryba skelbia nepriklausomybę, o vokiečių cenzūra išbraukia skelbimą ir galas. Tarytum nieko nėra.
Spauda: Bolševikų agresija
1918 m. Vasario 18 d.Vokietija buvo tvirtai pasiryžusi su Rusijos tauta padaryti abiem pusėm garbingą taiką, kuri būtų buvusi pamatu patvariam šitų tautų sugyvenimui ateityje. Bet tatai įvykinti tepasisekė tiktai su Ukraina, nes Ukrainos atstovai Lietuvos Braston buvo atvykę su tvirtu noru susitaikyti.
Spauda: Paskelbimas dėl šunų mokesčio
1918 m. Vasario 19 d.Sulig šunų mokesnių tvarkos Ober-Ost nuo 9.12. 1915 m., užprašau visus Kauno miesto apskričio gyventojus, kurie laikosi šunį, įrašydinti savo šunis vėliausiai ligi vasario 25 d. 1918 m. į šunų mokesnių sąrašą mokesnių skyriuje – valdžios namuose, Isenburgo gatvėje, kambarys Nr. 10 – ir ta proga apmainyti 1918 metų mokesnių ženklelius į 1918 metų ženklus.
Lietuvių vakaras Marijampolėje
1918 m. Vasario 20 d.Vaidinant tarpais keletas artistų padainavo tautos laisvės dainų, kurios stačiai sužavėjo klausytojus, ir kitos reikėjo atkartoti po kelis sykius.
Suirutė Europoje tęsiasi
1918 m. Vasario 21 d.Valstybės sekretorius pabrėžė, jog negalima esą manyti, kad vokiečiai taiką Rusija jau taip, kaip kišenėje turėtų. Taika su Rusija būsianti tikra tik tuomet, kai rašalas po taikos sutartimi bus išdžiuvęs.
Vilniaus gatvių vardai
1918 m. Vasario 22 d.Šviešniec, Soltaniškiai, Šnipiškė, Tuskulanum: kas nėra skaitęs tų svetimų vardų anapus Neries (Vilijos), kas nėra mąstęs, kas jie tokie... O taipo-pat ir su gatvių vardais, kurie, per surusinimą arba netikrai išversti į vokiečių kalbą, yra nesuprantami.
Spauda: Lietuvos kooperacijos įstaigos
1918 m. Vasario 23 d.Lietuvos ūkio išsiplėtojimas, šio pasaulio karo didžiausiai sutrukdytas, eina mažalėn į savo pirmykštį kelią. Jau šen ir ten atgyja vartotojų draugijos, organizuojas pirkimo-pardavimo bendrovės (Joniškio ir Šiaulių apylinkės), pradeda rinktis ir dirbti ūkio būreliai.
Spauda: Du kauniškiu gaminiu
1918 m. Vasario 24 d.Abu juodu šiandien priguli jau praeičiai. Abu tapo karo aukomis. Ar juodu ateityje vėl atgis, dabar nežinia. Tatai buvo kauniškis „uostomasis tabakas“ ir „kauniškis midus“. Šituodu gaminiu Kauno miestui seniau daug ką reiškė.
Petras Klimas | Dienoraštis
1918 m. Vasario 25 d.Šiandien Tarybos prezidiumas gavo iš Hertlingo (per Hoeppe) atsakymą į 16.II nutarimą. Būtent, jog „zur Zeir [šiuo metu] Vokietija negalinti pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, kadangi 16.II nutarimas anuliuojąs 11.XII.1917 sutarimus. Jeigu Taryba grįžtų prie 11.XII nutarimų, tai pripažinimas būtų galimas.
Kazimieras Viktoras Banaitis
1918 m. Vasario 26 d.Gi Kudirkos himnas, palyginant, dar visai nesenas ir, dėl rusų valdžios draudimo, labai mažai Didžiojoje Lietuvoje tedainuotas. Jis nesuskubo pas mus kiek stipriau prigyti, o atsiradus tinkamesnėms dainoms, kaip antai, Šimkaus
, buvo mažne ir visiškai užmirštas. 
Maisto padalinimas kauniečiams
1918 m. Vasario 27 d.Bulvių dienai vienam asmeniui duos ketvirtį rusiško svaro, gručkų [ropių] pusę svaro, miežinių kruopų ketvirtį svaro. Cukraus mėnesiui vienam asmeniui sulig cukraus ženklelių, 125 gramus. Bulves išduoda kartu su gručkais; kas nenorės imti gručkų, negaus nė bulvių.
Užsienio spauda: Kas rašoma apie Lietuvą?
1918 m. Vasario 28 d.Ir ar etnografinėje Lietuvoje tie Tarybos pažymėti skaičiaus santykiai ištikrųjų būtų mažumoms nepatogūs - tai dar didelis klausimas. Lietuvos Taryba taip pat nestatė sąlygos, kad mažumų atstovai būtų pažymėti. Priešingai, ir oficialiniame posėdyje š. m. sausio 9 d. Taryba pareiškė norinti, kad tie atstovai būtų mažumų jų konferencijoje parinkti. Taipo pat dėl lietuvių kalbos mokėjimo L. Taryba nestatė griežtų sąlygų.
Petras Klimas | Dienoraštis
1918 m. Kovo 1 d.Nedavęs man nė pranešti, ko aš atėjau, jis ėmė kolioti lietuvių politiką, kad ji „fantastiška" (bolševikiška), kad vėl mano straipsniai esą „Unverschmtheit" [įžūlumas], kurie tik nesveiko žmogaus tegali būti po karo diktatūra rašomi.
Spauda: Saksonija siūlo princą Lietuvai?
1918 m. Kovo 2 d.Laikraštyje
vasario mėn. 23 d. buvo įdėta žinia, jog Saksonijos valdžia įnešusi vokiečių sąjungos tarybon (Bundesrat) sumanymą sujungti artimais ryšiais Lietuvą su Saksonija pasodinus Lietuvos soste antrąjį Saksonijos karaliaus sūnų, kurs vadinasi Friedrich Christian. (Šis princas turi 24 m. amžiaus ir kariauja Rumunijos fronte). 
Spauda: Taika su Rusija įvyko
1918 m. Kovo 3 d.Šiandien, po pietų, 5 valandą yra pasirašyta taika tarp Vokietijos ir Rusijos. Sustabdė kovas su rusais. Valdiškas Berlyno pranešimas vakare. Iš priežasties taikos pasirašymo tarp Vokietijos ir Rusijos tapo sustabdyti kariniai žygiai Rusijoje.
Spauda: Pavogė daug pinigų Kaune
1918 m. Kovo 4 d.Pirmadienio vakare, prieš septintą pavogė daug pinigų Steinbacho kavinėje, Kaizerio Vilhelmo gatvėje. Savininkei valandėlei išėjus, vagys išlaužė užraktą gyveniman ir iš dėželės išėmė 6000 markių. Vagis veikiai pasisekė suimti. Dabar tyrinėja, kame jie gali būti pasidėjęs tuos pinigus.
W. Kahmann: Iširusi prietelystė
1918 m. Kovo 5 d.Nereikėtų duotis suvilioti pavienių žmonių, pav. atstovo Erzbergerio pasistengimams patarnauti Lietuvos reikalams, nes tatai neprivalo būti visos partijos nuomonės išraiška.
Iliustracija leidinyje “Tarka” (1918 m. kovo mėn.)
1918 m. Kovo 6 d.
J. Basanavičius: Siųskit nario mokesnį
1918 m. Kovo 7 d.Dabar jau kiek susitvarkius paštui ir atsiradus galimybės susisiekti su Draugijos nariais ir senuosius su jais atnaujinti ryšius, Mokslo Draugijos Komitetas kreipiasi į gerbiamuosius narius, kviesdamas juos pasiskubinti atsiųsti nario mokesnį - 3 rub. metams - už praėjusius 3-4 metus į Draugijos kasą d-ro J. Basanavičiaus adresu <…>
P. Klimas: Aneksionistai pradeda kampaniją prieš Lietuvą
1918 m. Kovo 8 d.Politikos darbas sustojo. Taryba irgi kaip pelė po šluota. O vokiečiai tokie kiaulės ir barbarai, kaip jie ir visada buvo, tik aiškiau. Ūpas, ypačiai jaunuomenėje — prūsus pjauti. Karas!
Spauda: “Aplink Lietuvos klausimą”
1918 m. Kovo 9 d.[...] lietuvių atstovų buvę pas Vokietijos kanclerį reikalauti nepriklausomybės. Bet kancleris jų nepriėmęs, užreiškimo neišklausęs ir liepęs atsiminti senuosius savo nutarimus ir jųjų prisilaikyti.
Spauda: “Švietimo reikalai Vadokliuose”
1918 m. Kovo 10 d.Mergaitės yra šiek tiek pasilikusios; nors mergaičių sodžiuje yra nemaža, o švietimosi kurse tedalyvauja tiktai keletas.
Iliustracija leidinyje “Tarka” (1918 m. kovo mėn.)
1918 m. Kovo 11 d.
Bonar Law: Kaip sutramdyti vokiečių militarizmą?
1918 m. Kovo 12 d.Bet aš drauge sutinku su Vilsonu, kad taikos klausimai turi būti bendrai ir abiem pusėm privalomai rišami. Negalima su jais elgtis tokiu būdu, kaip tatai aro Hertlingas, lyg tai būtų augalo lapeliai, kuriuos galima vienas po kito nuskinti ir suplėšyti. Atstatymas, atlyginimas, laisvas nevaržomas plėtojimas didelių ir mažų tautų, garantavimas, kad tarptautinės teisės nebus savavališkai laužomos - visa tai turi būti taikos pamatas.
Spauda: Padėjimas Rusijoje
1918 m. Kovo 13 d.Ko vokiečiai atėjo Ukrainon, gyventojai gerai supranta. Vokiečių įtraukimas Ukrainon – draugiška pagelba jaunai respublikai. Tatai ne kokis įsikišimas į vidujinius jos reikalus. Vokiečių užduotis – iš Ukrainos išvyti bolševikus.
Spauda: Lietuvio vaiko pradžiamokslis
1918 m. Kovo 14 d.Duokite šviesos! Augančiai kartai ypatingai reikia šviesos. Vaikas, pradėdamas lankyti mokyklą, žengia pirmąjį žingsnį rimtąjin gyveniman. Ligi šiol vaikas težaidė, o dabar jis turi pradėti dirbti. Gerai vedamas, vaikas veikiai pajaus, jog šitas darbas jam džiaugsmo versmė. Idant vaikui naujosios aplinkybės nepasirodytų sunkios, reikia jos pritaikyti prie vaiko sielos; taigi tam, turi būti smagus mokyklos namas su patogiu mokomuoju kambariu, geros širdies mokytoju, o pirmutinė mokslo knyga neprivalo būti sauso turinio vadovėlis, bet pilna gyvybės ir linksmumo, vaikiška knyga.
Spauda: Pripažinimas Kuršo hercogystės
1918 m. Kovo 15 d.Kuršo tarybos delegacija – įgaliotinio barono Rhaden, seniūno Vešnecko, advokato Melvilles, generalinio vyskupo Bernevičo – šiandien lankėsi pas valdijos kanclerį ir įteikė jam Kuršo tarybos nutarimus, įvykusius kovo mėn. 8 dieną ir prašė Jo Didenybės kaizerio atsakymo.
Jonas Vaitkus: Mūsų ekonominiai uždaviniai
1918 m. Kovo 16 d.Ekonominė Lietuva ligi šiol, galima sakyti, miegojo. Todėl atėjus laikui stoti į darbą, negalėsime ūmai ant kojų atsistoti ir kas reikia tuojau susitaisyti.
Hauptmann d. Res. Pauly: Paskelbimas
1918 m. Kovo 17 d.Aplamai uždrausta kariuomenės asmenims, vokiečiams valdininkams ir vokiečių valdybų padėjėjams, Vokietijos valstybės pavaldiniams, kurie užsilaiko Oberbefehlshaber Ost srityje ir Varšavos generalinėje gubernijoje, susinešti paštu su Obost pašto srityje gyvenančiais krašto gyventojais; taipogi uždrausta kariuomenės asmenims ir t.t. paštu susinešti su generalinės Varšavos gyventojais.
Vokietijos kancleris G. von Hertling: Apie pakraštinių tautų ateitį
1918 m. Kovo 18 d.Dėl Lietuvos jau pernai buvo padarytas nutarimas, kuriuo buvo siekiama artimo ūkinio ir kariuomeninio Lietuvos priglaudimo prie Vokietijos. Po keleto dienų aš laukiu atvyksiant Lietuvos tarybos, kuri turės aną nusprendimą paskelbti viešai.
Feldmaršalas Paul von Hindenburg: Išsitarimai apie karo stovį
1918 m. Kovo 19 d.Į kokį taikių su Rusija įeis atsiskyrusios nuo Rusijos paribio valdijos, tatai yra tų valdijų reikalas. Bet juk suprantamas dalykas, jog jos norės prisiglausti prie stipraus kaimyno su sutvarkytu ūkiu; tokis kaimynas esame mes.
Apie bulbių sodinimą
1918 m. Kovo 20 d.Be paprastai sodinamųjų Lietuvoje bulbių [bulvių - LT1918], dar gerai dera čia, kaip parodė 1916-1917 m. prityrimas, šios bulbių rūšys: vadinamosios čekų bulbės—bogemkos (Bohms Erfolg), Modrows Industrie ir Cimbals Silesia.
P. Klimas: Gudai irgi nori Vilniaus
1918 m. Kovo 21 d.Kadai vartota Lietuvos valstybės centro raštinėse senoji rašomoji slavių kalba čia dar nieko nenulemia, kaip ir vartojamoji senoji latynų kalba čia nepadaro šių dienų italų krašto. Ir pavadinti Vilniaus miestas šiokiu ar tokiu žvingsniu gudų miestu - ištikrųjų reikia didelės fantazijos, kurios galėjo minskiečiams įkvėpti bene tik neribotoji Rusijos laisvė.
P. Žadeikis: Karo vaizdelis
1918 m. Kovo 22 d.Ponas Rückwarthas paaiškino, kad Račiaus arkliai esą konfiskuoti dėl to, kad jis nevedęs jų parodyti 4 vasario, karvė gi esanti atimta už bausmę, bet turint omeny, kad Račius yra nepilno proto, tai jo žmonai yra suteikiama malonė atpirkti arklius už pusantro tūkstančio markių.
Vokietija pripažįsta Lietuvos nepriklausomybę
1918 m. Kovo 23 d.G. Hertling: Vokietijos vardu, pasiremiant minėta Lietuvos Tarybos užraiška nuo gruodžio 11 d. 1917, Lietuva tampa pripažinta laisva nepriklausoma valdija.
M. Biržiškos paskaita
1918 m. Kovo 24 d.Lietuvoje esą 2000 ežerų; tai daugiau, negu Suomijoje. Tik Lietuvos ežerai vieni yra labai dideli, kiti visai maži. Pastarieji, laikui bėgant, nykstą. Jie delei savo mažumo išdžiūstą arba juos tiesiog išdžiovina dabartinė kultūra. Delei ežerų nykimo lietuviai turi daugybę padavimų, kurių prelegentas gausiai ir paskaitė.
P. Klimas: Veiksmai prieš Lietuvos Tarybą
1918 m. Kovo 25 d.Eina akcija prieš Tarybą. Vokiečiai nori išrodyti jos neveiklumą, netikrumą. Prietelis Roppas, pabūgęs demokratizmo, griebiasi lenkų. Meištavičių siūlo net į ministerius. Iš Lietuvos daro Balkanus.
“Lietuvos Aidas”: Lietuva - nepriklausoma valstybė
1918 m. Kovo 26 d.Neturėdami kol kas tikslesnių Tarybos delegacijos pranešimų, to fakto akyvaizdoje mes turime visu rimtumu atsverti ir įvertinti tą nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimą iš Vokietijos pusės. Mes turime suprasti taipo pat tas sąlygas, kuriose tenka mūsų nepriklausomybė atstatinėti.
W. Kahmann: Lietuvos pripažinimas
1918 m. Kovo 27 d.Dėlei didžios nusprendimo svarbos visai Lietuvos ateičiai, sekmadienyje Kaune ir Vilniuje jį paskelbė nuo sakyklų bažnyčiose visiems tikintiesiems ir podraugei meldė Dievo palaiminimo Lietuvos ateičiai.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: rekvizijos
1918 m. Kovo 28 d.Vokiečiai tik šaukia: pieno! Kiaušinių! Kiaušinių! Pieno! Kas neduoda: tą baudžia. Iš ko piniginės bausmės jau išlupti nebegali, nes pinigų neturi, iš to atima vištas, net karves, žinoma, be jokio atlyginimo.
“Lietuvos Aidas”: Laiškas Lietuvon iš Petrapilio studentės
1918 m. Kovo 29 d.Rašau, nors netikiu, kad laiškas pasiektų Jus. Tiek jau kartų mėginome nors laišku prakirsti sieną - ir tiek jau kartų apsivylėme… Kur Jūs? kaip gyvenate? Kaip dirbate? Ko tikitės? - Čia mums, ištremtiems, kartais rodos, kad ten jau viskas apmirė ir nieko nerasime sugrįžę. Nustebau, perskaičius Jūsų feljetoną
. Vadinasi, dar gyvi, sveiki, darbuojatės, senoviškai įkvėpimas neapleidžia. 
“Lietuvos Aidas”: Sveiki sulaukę šv. Velykų!
1918 m. Kovo 30 d.Šių metų Velykos mums, lietuviams, turi būti itin didžios ir rimtos, nes drauge su jomis švenčiame ir mūsų tautos kėlimąsi iš numirusiųjų. Su Kristum šiemet keliasi Lietuva! Ilgą ir sunkią vargų sopulių žiemą išžiemojo Lietuva, kol ėmė brėkšti jai pavasaris - liuosybės ir nepriklausomybės gandu nešinas. Su ta ilga, varginga, speiguota ir atkaklia žiema taip jau buvome apsikentę, kad retas kas mūsų belaukė šilto pavasario bei linksmų Velykų. Kiek mes privargome, vienas tik Dievas gali surokuoti!
P. Klimas: Velykos
1918 m. Kovo 31 d.Velykos. Sėdžiu namie ir taisau Janulaičio „ įtaisymus". Darbas iš tikrųjų nedėkingas: tas senas mūsų rašytojas dar visai nemoka rašyti, nemoka aiškiai, tiksliai, rimtai savo ir svetimų minčių dėstyti. Šalia to begalės naujų terminų ir nėra kada pasirausti.
P. Žadeikis: Kelionė Kaunan
1918 m. Balandžio 1 d.Teko matyti, kaip viena motina dėlei menko nepaskubėjimo movė kumštimi mergaitei į kuprą. Kūdikis priėmė taip šaltai, kaip labai paprastą daiktą, tik galvelė linktelėjo stipriau, mergytė gi žingsniavo sau toliau nuvargusiomis kojytėmis.
Mėnesinio laikraščio “Tautos Rytas” 1918 m. balandžio mėn. pirmas puslapis
1918 m. Balandžio 2 d.
Dabartis”: Pavogė daug mėsos
1918 m. Balandžio 3 d.Ne viena šeimininkė gailinsis, išgirdusi apie tokius didelius mėsos išteklius. Mėsininkas sprendžia, kad jo yra pavogę taip už 4 000 markių naudos. Dabar slaptajai policijai pavyko kumpių vagis sučiupti.
“Dabartis”: Arklių auginimas Kauno gubernijoje
1918 m. Balandžio 4 d.Didžios įtakos į arklių auginimą turėjo ta aplinkenybė, kad Kauno gubernija perdėm yra apgyventa lietuvių, kurie, kaip žinome, yra didi arklių mėgėjai.
Paskelbimas dėl išeinamų vietų
1918 m. Balandžio 5 d.Apgyventose vietose yra uždrausta lengvintis arba šlapintis kitur kur, kaip tiktai išeinamose vietose.
Didžioji kova Lietuvos vakaruose
1918 m. Balandžio 6 d.Tuo nuostabiu vokiečių greitumu ir mokėjimu sunaudoti pasižymėtam tikslui visa, kas tik galima, ką tik duoda ir mokslas ir patyrimas, aiškinamas tas didelis pasisekimas, kuris teko vokiečiams ir žeme ir karo grobiu
Kauno "Saulės" moksleivių savybės vakarėlis
1918 m. Balandžio 7 d.Vedamas Kauno katedros vargonininko Naujalio, mišrus choras, pritariant fortepijonui, padainavo keturias gražias daineles: „Oi kas sodai“, „Ko liūdi seselė“, „Bijūnėlis“ ir „Augo kieme dagilėlis“, pirmos 3 S. Šimkaus, 4 kun. Brazio sutaisytos. Dainas dainavo labai gražiai, tiktai storbalsis buvo kiek silpnas.
“Tautos rytas” karikatūra
1918 m. Balandžio 8 d.
“Dabartis”: Nešvari lenkų agitacija
1918 m. Balandžio 9 d.Lenkomanija begyvuoja tiktai senosios kartos žmonėse, kurie purvina agitacija tikisi išlaikysią sutrunėjusią šunbajorišką tradiciją.
Paskelbimas
1918 m. Balandžio 10 d.Spėja, kad laukuose, tarpe vieškelio į Muravą ir naujojo kelio (Ringstraße) prie Biruliškių belaisvių stovyklos ir to kelio, kuris eina pietuose nuo to kelio, guli keletas nesprogusių šovinių (lengvųjų dujinių minų), arba guli dirvoje įsirausę.
Wilhelm Kahmann: Vienas lenkų kultūros dokumentas
1918 m. Balandžio 11 d.Kiek nepriklausomos Lietuvos paskelbimas visus lietuvius nudžiugino, tiek jisai sukėlė didžiausio piktumo ir keršto tarp tų, kurie savęs nevadina lietuviais, kurie tariasi esą lenkai ir lenkų kilmės.
Lietuvių vakaras
1918 m. Balandžio 12 d.Vaidinimas pavyko neblogiausiai. Tiktai Darata daugelį pasakymų ištarė neatsakomai. Pranas gi pasakodamas per daug trypė ant vietos. Kiti savo roles atliko gerai.
Pranciškus Žadeikis: Įstaiga maitoms sunaudoti
1918 m. Balandžio 13 d.Visos maitos draug su kaulais ir visomis kūno dalimis (mėsa, kraujas, grobai (žarnos) puolusiųjų, užmuštųjų, susirgusiųjų ir įtariamųjų gyvulių: arklių, karvių, kiaulių, ožkų (šunų ir kačių maitos atiduodamos tik Sedos mieste), yra atiduodamos įstaigai maitoms sunaudoti Sedoje, Wollkämmer Strasse.
“Dabartis”: Mūsų mokyklos
1918 m. Balandžio 14 d.Jau antra žiema, kaip šičia [Plungėje] yra įsteigta mokykla, kurią lanko nemažas būrelis vaikų. Tarpe jų yra nemaža bėdinų, kuriais rūpinasi vietinis klebonas. Mokykloje moko mokytojas ir mokytoja. Bet miesteliui neužsileidžia ir sodžiaus vaikai, kurie taipo jau stropiai mokosi.
Vasarlaikis
1918 m. Balandžio 15 d.Balandžio 15 d. prasidės vasarlaikis, vadinasi, tą dieną visi laikrodžiai reikia pasukti vieną valandą priekin. Vokietijoje, o ir kai kur užsienyje, jau keletą metų prisilaikė vasarlaikio, nes tokiu būdu gyventojai geriau dienos šviesą gali išnaudoti savo darbams. Laukininkai, tiesa, ir be to savo darbus taiko prie dienos šviesos, bet miesto gyventojams, valdijinėms įstaigomis, geležinkeliams ir t.t. reikia tokio laiko tvarkos.
Bėgliai grįžta
1918 m. Balandžio 16 d.Šitas dienas iš Rusijos pagrįžo tūkstančiai bėglių, o daugelis tūkstančių esą kelionėje. Rygon grįžta kokis 100 000 žmonių. Tokis žymus padaugėjimas gyventojų, žinoma, turės įtakos į šio krašto gyventojų maitinimąsi. Aiškus dalykas, jog paskirto gyventojams maisto neužteks, kuomet gyventojų skaitelius padidės keletu šimtų tūkstančių.
“Tautos Rytas” iliustracija: „Tėtis dar negirtas“
1918 m. Balandžio 17 d.
Lietuvos girių ūkis
1918 m. Balandžio 18 d.Lietuvoje girios ūkis yra aplamai svarbesnis daiktas, negu kitose žemėse. Medžiai čion svarbiausia išgabenamoji prekė. Iš Lietuvos yra išgabenę šimtus milijonų aktainių meterių medžių į visą pasaulį, per tat Lietuva yra pagarsėjusi kaipo nepereinamų girių šalis.
“Dabartis”: Blogi papročiai
1918 m. Balandžio 19 d.Po nusiminimo laiko, kada žmogus turėjo žiūrėti, kaip virsta pelenais ir plėnimis visa, ką jisai buvo pasigaminęs per daug metų, dabar jam vėl atgyja pasitikėjimas savimi, nauja viltis vėl žybsi jo širdyje, jog ateina laimingesnis laikas.
“Dabartis”: Išėjus už miesto
1918 m. Balandžio 20 d.Po nusiminimo laiko, kada žmogus turėjo žiūrėti, kaip virsta pelenais ir plėnimis visa, ką jisai buvo pasigaminęs per daug metų, dabar jam vėl atgyja pasitikėjimas savimi, nauja viltis vėl žybsi jo širdyje, jog ateina laimingesnis laikas.
Iš 1918 m. kalendoriaus (sudarytojai: Marija Šlapelienė ir Justinas Strimaitis)
1918 m. Balandžio 21 d.
“Tautos Rytas” (1918 m. balandžio mėn.): iškarpa
1918 m. Balandžio 22 d.
Petras Variakojis: Žemės ūkio reikalais
1918 m. Balandžio 23 d.Tokiose žemės ūkio šalyse, kaip Lietuva, kur stambiosios pramonės dar nėra ir kurios greitu laiku laukti nėra ko, visos šalies gerovė ant žemės ūkio pareina. Juo atskirų ūkininkų ūkiai geriau pastatyti, duoda daugiau vertybių ir pelno, juo ekonominis šalies padėjimas geresnis, šalis turtingesnė
“Dabartis”: Pakorė du piktadariu
1918 m. Balandžio 24 d.Antradienį po pietų Kauno kalėjimo kieme pakorė du piktadariu, kuriuodu kaizeriškas vokiečių srities teismas Kaune gruodžio 7 d. 1917 ir vasario 22 d. 1918 buvo pasmerkęs nužudyti. Vienas tų asmenų – tai darbininkė Elžbieta Ravinskienė, gim. Andrejaitytė iš Karčupių, Kauno apskričio, antras – siuvėjas Juozas Spancernas iš Kasiulkaimio, Kėdainių apskričio.
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė | Dienoraštis: Rinkliavos karo paskolai
1918 m. Balandžio 25 d.Rytojaus dieną sužinojau...kad puspročių nepritrūko... Tą pat dieną surinko iš žmonių ritmeisteris 1500 markių, o antrą ištisą dieną nešė ir nešė ūkininkai savo kruvinu daru sutaupytus grašgalius
“Dabartis”: Svarbus nurodymas
1918 m. Balandžio 26 d.Karinės Lietuvos valdžios pirmininko paskelbimu gyventojams naujai priminė tai, kad, kas tyčia pagadins arba sunaikins fabrikų įtaisymus, trobas, švietimo įstaigas ir t.t., tą baus mirtimi.
“Dabartis”: Nelaikykite pinigų namuose!
1918 m. Balandžio 27 d.Šio krašto žmonės dar vis prisilaiko seno, labai peiktino papročio – jie pinigus namuose laiko įkišę kur pakliuvo: ar tai krosnyje, ar lovoje, ar ant aukšto po sparais, ar šiaip kokiame užkampyje, kur jų po kokio laiko nė patys nebeatranda, kadangi jau juos kas yra užėjęs netyčiomis ir pasisavinęs.
Gabrielė-Petkevičaitė-Bitė | Dienoraštis: Karo paskolos akcija tęsiasi
1918 m. Balandžio 28 d.Dabar vėl imamos karvės, ir vėl žmonės kviečiami susirinkti sekmadienį pinigų atsiimti už pristatytus gyvulėlius. Veikiausiai pasikartos ta pati karo paskolos komedija. Nelaimingas mūsų žmonių tamsumas!
“Tautos Rytas” (1918 m. balandžio mėn.): skelbimas
1918 m. Balandžio 29 d.
Pranciškus Žadeikis: Bausmių mėnuo
1918 m. Balandžio 30 d.Visas balandžio mėnuo praslinko, taip sakyti, bausmių ir tai ne bi kokių srityje. Nebuvo dienos, kad neišgirstumei žmogus: tas ūkininkas esąs tiek nuskaustas, kitas vėl tiek ir tiek.
Daugiau
Daugiau
Daugiau
Daugiau
Daugiau
Daugiau
