– Ineta, papasakok, kaip tave surado ši knyga?

– Kuomet buvo ruošiamasi pristatyti knyga „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ Lietuvoje, mums su Deividu pasiūlė jos pristatymui paruošti tam tinkantį šokį. Nors šios knygos dar nebuvau skaičiusi, siužėtas suintrigavo, taigi nedvejodama sutikau – tai buvo pirmoji pažintis su šia knyga. Su didžiausiu malonumu ją perskaičiau, išrinkome keletą ištraukų ir pagal jas sukūrėme tris erotinius šokius. O tada atsirado pasiūlymų šią knygą įgarsinti. Nė akimirkai nesudvejojau!

– Kaip tau sekėsi ją skaityti?

– Pirma mintis, kuri man kilo ją perskaičius, kad aš norėčiau perskaityti tokio tipo knygą, kurią būtų parašęs vyras. Nes čia rašo moteris. Ji rašo apie savo norus, troškimus, įvairiausius geismus, ko ji norėtų ir kaip ji visa tai išgyvena. Man labai įdomu būtų viską pamatyti vyro akimis, vyro jausmais.

O gal tokios knygos nė negali būti, nes vyrai tikrai tiktai instinktais vadovaujasi? Vienas puslapis ir knyga baigta! Štai kas įdomu. (juokiasi)

– Ar antrąją knygą jau perskaitei? Norėčiau, kad įgarsintum ir antrąją knygą.

– Neskaičiau, tik labai daug girdėjau apie ją ir tikiuosi, kad ji bus dar įdomesnė, kad bus daugiau gilumos, ne tik tie visi intriguojantys dalykėliai…

– O ką tu galvoji apie Kristiano ir Anastazijos santykius? Kaip juos apibūdintum?

– Aš palyginčiau jų santykius su poezija ir proza. Poezija yra santykių pradžia, kai užsimezga romanas, ir viskas taip pakylėta, taip kaitina, bet paskui, bėgant laikui, mes susiduriam su buitimi, su gyvenimo proza. Poezija yra rausvas dūmas, kuris vėliau išsiblaško, o lieka proza, kuri turi išliekamąją vertę ir yra daug stipresnė. Dėl to ir noriu perskaityti antrąją knygą, nes tikiuosi, kad atsiras daugiau prozos, daugiau gilumos, daugiau prasmės. Nes visi eksperimentai baigiasi, jei neturi stipresnio pagrindo, tokio kaip meilė.

– Kaip tu galvoji, kuris iš jų stipresnis? Man atrodo, kad Kristianas naudojasi Anastazija kaip energijos šaltiniu…

– Kadangi šią knygą skaičiau tris kartus…

– Tris kartus?

–Taip.

–Ir vieną kartą garsiai!

– Taip. Ir vieną kartą garsiai. Tada viskas tampa aiškiau ir įdomiau. Imi žiūrėti visai kitaip. Pavyzdžiui, žmonės, kurie yra daug knygų perskaitę, sako, kad ji prasta. Jie vertina visai kitaip. Na, pasaulinės literatūros požiūriu ta knyga gal ir neturi ypatingos vertės. Aš žiūrėjau į ją iš profesinės pusės. Kaip aktorė aš kasdien stebiu visokiausius žmones, lygiai taip aš stebiu ir šitos knygos veikėjus. Man įdomi jų psichologija. Erotinės scenos antrą kartą skaitant yra antrame plane. Daug įdomiau analizuoti žmones. Kodėl jis toks. Nes ne kiekvienas turi tokių manijų. Kristianas labai kompleksuotas ir sužeistas žmogus.

– Galbūt jis jaučia, jog Anastazija yra tarsi kita jo pusė?

– Taip ir todėl jis negali jos paleisti. Bet viskas vyksta nesąmoningai. Ir tai yra nuostabus dalykas! Tas dvi savaites, kai skaičiau knygą ir kai garsinau, gyvenau ja labai intensyviai, tarsi dviejuose pasauliuose. Tai buvo nuostabus laikas. Kilo daugybė minčių. Labai įdomu, kaip susiklostys viskas. Ar įmanoma tokiam kompleksuotam, sužeistam žmogui pajausti paprastą švelnumą, paprastą meilę. Gal tai tiesiog terapija? Žiauri, provokuojanti terapija? Bet jeigu ji padeda, vadinasi, visos priemonės pateisinamos.

– Terapija?

– Terapija – keisti jo norai, troškimai. Na, vieni pavadintų iškrypimais, kitiems – tai norma. Gal šitie jo norai, šitie jo troškimai yra būdas pasveikti? Kodėl jis keičia tiek daug moterų? Kodėl nori dar kitos, dar kitos, ta netinka, ta tinka. Ir kodėl apsistoja prie šitos?

– Labai įdomu, kaip viskas išsispręs. Ar ir toliau energijos semsis tik iš kitų moterų…

– Nenorėčiau tokios pabaigos. Man norisi laimingos pabaigos. Tikros laimingos pabaigos. Šeima, vaikai ir visos kančios, kaip tikrame gyvenime būna. Nes koks jis bebūtų baisuoklis, despotas ir visoks kitoks, man labai graži viena jo savybė – švelnus dėmesys. Tai, ko labiausiai trūksta visiems vyrams. Vyrai ne dėl erotinių scenų turėtų skaityti šią knygą, o pasimokyti švelnumo ir dėmesio.

– Kaip manai, dėl ko visi perka šią knygą?

– Dėl erotinių scenų.

– Erotinių scenų?

– Aišku. Manau, kiekvienas iš mūsų turim fantazijos tokią knygą parašyti, tik drąsos – ne. Yra žmonių, kurie gėdijasi skaityti, net į rankas paimti tą knygą.

– O tau nesunku buvo apsispręsti ją įgarsinti?

– Ne. Aš į viską žiūriu profesionaliai. Mano profesija suteikia man labai daug galimybių. Čia tiesiog požiūrio reikalas. Tai yra tekstas.

– Tekstas? Kiekvienas paklausęs iškart pajus, kad tu ne tik tekstą skaitai, bet ir atiduodi dalelę savęs!

– O kaip kitaip. Kai susitikome, iškart sakiau, kad paprastai jos neįskaitysi. Nes jei parašytos keturios a, tai tu jas turi perskaityti. Kaip gali ramiai perskaityti? Įsivaizduoju, kad Pranui (garso operatorius) sudėtinga buvo. Man tai kas, aš dirbu. Aš bandau perskaityti aaaa, nepavyksta, dar kartą bandau ir dar. Aš tiesiog ieškau, apie jokius konfūzus negalvoju…

Pradėdama garsinti klausiau Prano: „ Ar žinai, kokią knygą mes skaitysim?“ Perspėjau: „Žiūrėk, čia bus žiaurių dalykų, būk nusiteikęs.“

O dėl to, ar sunku apsispręsti… Man kaip tik didesnis azartas.

– Ar sunku garsinti audio knygą? Ši buvo pirmoji?

– Iš pradžių buvo košmaras. Aš tokia netalentinga gyvenime nesijaučiau. Po pirmųjų kartų galvojau: „O, Viešpatie, aš nusišausiu“. Todėl sakiau: „Jei turit kantrybės, aš padarysiu.“

– Važiuodamas į susitikimą kaip tik klausiausi 7 skyriaus. Man atrodo, tau labai gerai pavyko.

– Aš turiu sau milijoną priekaištų, nors daug ruošiausi skaitymui. Manau, kad gerai būtų perskaityti trečiąją knygą prieš skaitant antrąją, žinoti, kur viskas krypsta. Nes turi ne tik perskaityti, skaitydama turi išreikšti tam tikrą mintį. Stebėti, kad nesigirdėtų kvėpavimo, kad būtų vientisa. O kur dar kirčiavimas…. Aš pati už tai atsakinga, niekas juk šalia netikrina!

– O Pranui ne tas galvoj?

– Patikėk, ne tas galvoj…. Gal jis savo bute jau įsirengė žaidimų kambarį… 

– Ačiū už pokalbį, Ineta!
.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)