Pirmaisiais santykių metais aplankantys aistros drugeliai pilve leidžia naiviai patikėti, kad iki gyvenimo galo geisime savo partnerio ar partnerės. Praėjus kuriam laikui, tie drugeliai jau nebe taip entuziastingai skraido, o dar vėliau – ir visai priblėsę būna, reikalingos rimtos pastangos ir išorinė pagalba, kad prisikeltų kokiam skrydžiui. Taigi, kodėl anksčiau ar vėliau į poros miegamąjį pasibeldžia rutina ir ką tokiu atveju daryti?
Šį kartą laidoje seksologas, psichoterapeutas Viktoras Šapurovas paaiškina, kur yra aistros šaknys, ir dalijasi šešiais patarimais, kaip tą prigesusią ugnį vėl įplieksti.
V. Šapurovo teigimu, dėl išblėsusios aistros poros kreiptis į seksologus drįsta retai, dažniau tokie vizitai būna susiję su įvairiais sutrikimais, kai poroms jau nebepavyksta pasiekti malonumo meilės akto metu. „Tai kartu rodo, kad visuomenėje dar nėra įprasta siekti džiaugsmo. O juk mylėtis yra didelis džiaugsmas – jei partneriai myli vienas kitą ir gerai moka vienas kitą patenkinti. Tai – didelis energijos šaltinis“, – sako V. Šapurovas.
Anot seksologo, yra eilė dėsningumų, kurie nulemia, kad aistra pradeda blėsti. Pirmiausia gamtos nulemta, jog žmonės turi susijungti tam, kad vyktų giminės tąsa. O štai aistra gamtai nelabai rūpi.