Winstonas Churchillis yra pasakęs, kad absurdiška auginti visą viščiuką, jei tu valgai jo šlauneles. Bet greičiausiai net nepagalvojo, kad galima bus auginti tik šlauneles, kas dabar jau yra daroma. 2050 m. mūsų planetoje gyvens apie 10 mlrd. žmonių. Toks gyventojų skaičius reikalaus gerokai didesnės maisto prekių pasiūlos, todėl vis dažniau kalbama, kad kai kurie tradiciniai maisto gavimo būdai, kaip galvijų, paukščių, žuvų auginimas, nebepatemps. Be to, galvijų auginimas yra labai taršus.
Ir tai dar ne viskas: manoma, kad ateityje mėsos ir jos produktų paklausą labiausiai lems sparčiai didėjanti vidurinioji klasė: 2009 m. viduriniąją klasę sudarė 1,8 mlrd. gyventojų, 2020 m. jos skaičius šoktelėjo iki 3,2 mlrd., o 2030 m. ją gali sudaryti beveik 5 mlrd. žmonių. Turtėjant Kinijos gyventojams, mėsos suvartojimas šioje šalyje padidėjo nuo 20 kg vienam gyventojui per metus 1991 m. iki 55 kg šiais laikais. Tačiau Azijoje turime ne tik Kiniją. Skaičiai rodo, kad, nepaisant to, jog Vakaruose vis madingesnis veganizmas, mėsos paklausa vis tiek didėja sparčiau nei gyventojų skaičius. Kas laukia ateityje? Valgysime laboratorijose išaugintą mėsą?
Nebūtinai, siūlomos ir kitos alternatyvos, bet ši labiausiai domina turtingiausius investuotojus. Tačiau kol kiekvienas ispanas gerai žino, kur galima nusipirkti gero hamono, kol prancūzų kulinarai ginčijasi su italais dėl patiekalų kilmės, tol ryškių perversmų taip lengvai neįgyvendinsi. Tyrimų bendrovės „MarketsandMarkets“ duomenimis, pasaulinė dirbtinės mėsos 2025–2032 m. rinka turėtų augti 15,7 proc. per metus. Pakankamai spartus augimas įvertinus tai, kad kol kas ji siūlo brangius produktus, o pardavinėti gali tik vienoje šalyje.