Čia aiškiai matoma, kad šimtmečius megztų tautų ryšių negali nutraukti iš už kelių šimtų kilometrų įsikūrusių sostinių sklindanti politinė retorika. Ekonomika pamažu stumiasi į priekį, o žmonės pasiryžę padaryti viską, ko tik reikės, kad iškęstų šį prastą Seulo ir Tokijo santykių laikotarpį. Nuo to priklauso jų kasdienė duona.
Įtampa tarp šių dviejų pramonės galiūnių įsivyravo liepą, kai ministras pirmininkas Shinzo Abe apribojo keleto Pietų Korėjos technologijų pramonei būtinų medžiagų eksportą tvirtindamas, kad nerimauja, jog gali būti pradėta gaminti branduolinius ginklus. Tačiau daugelis įtaria, kad taip paprasčiausiai norėta atsimokėti Pietų Korėjai už teisme neseniai priimtą sprendimą, jog keletas didelių Japonijos įmonių turi atlyginti žalą už priverstinį gyventojų darbą Antrojo pasaulinio karo ir okupacijos metais. Japonija teigia, kad žalos atlyginimas buvo įtrauktas jau į 1965 m. sudarytą sutartį ir kritikavo Seulo veiksmus sprendžiant šią problemą.
Tuomet rugpjūčio mėnesį, pačiame turistinio sezono įkarštyje, S. Abe pašalino Pietų Korėją iš patikimų eksportui šalių sąrašo. Pietų Korėja atsakė pateikdama įspėjimą, kad pasitrauks iš dalijimosi žvalgybos duomenimis pakto.
Ekonominė šių veiksmų žala buvo labai didelė. Rugsėjį į Japoniją keliaujančių Pietų Korėjos piliečių palyginus su ankstesniais metais sumažėjo 60 proc. Kai kurių pramoninių dujų eksportas iš Japonijos nusmuko beveik iki nulio. Nesutarimai dar pablogino jau ir taip Kinijos ir JAV prekybos karo susilpnintą Pietų Korėjos ekonomiką – eksportų mažėja jau 11 mėnesių iš eilės.
Dideliuose gyvybinguose miestuose, pavyzdžiui, Seule, gyventojai ėmė boikotuoti japonų parduotuves ir restoranus, o į gatves išėjo protestuotojai. Tačiau Cušimoje tokios gyventojų antipatijos nejutau. Nors geografiškai ji priklauso Japonijos vandenims, maždaug dvi valandos kelio keltu nuo antrojo pagal dydį Pietų Korėjos miesto Busano įsikūrusiai Cušimos salai gyvybės teikia tik Korėja.
Hitakatsu miestelyje, vos keli žingsniai nuo prieplaukoje stovinčių Japonijos muitinės ir imigracijos biuro patalpų pasirodo vietos gyventojai, nešini dideliu atvykėlius sveikinančiu plakatu su korėjietiškais užrašais. Vienas sveikintojas tikino, jog taip vietos gyventojai gali parodyti, jog vertina atvykėlius, kurių vasarą susipykus abiem vyriausybėms labai sumažėjo. Atvykęs 400 vietų laivas beveik tuščias, išskyrus grupelę vyresnio amžiaus keliautojų su meškerėmis ir žvejybos reikmenimis (vėliau kai kurie iš jų laimikį parsivežė atgal į Korėją). Iki šiol Cušima paprastai būdavo pilnutėlė keliautojų iš Pietų Korėjos, norinčių apsipirkti muitais neapmokestintose parduotuvėse, pažvejoti ir praleisti ilguosius savaitgalius dailiuose salos kaimeliuose. Tačiau dabar (bent kuriam laikui) jų nebeliko.
Šiltos ir giedros dienos vidurdienį Hitakatsu miestelis visiškai tuščias – netoli uosto įsikūrusi automobilių nuomos agentūra uždaryta, neveikia ir daugelis restoranų. Įmonės garaže dailiai išrikiuoti taksi automobiliai laukia vis nepasirodančių keleivių. Muitais neapmokestintose parduotuvėse pardavėjų daugiau negu klientų. Vienintelė atidaryta kavinė – „Chinguya & Kiyo“, kurioje mudu su vertėju buvome vieninteliai lankytojai. Baristas patvirtino, kad laikai sunkūs – verslas nuo liepos susitraukė apie 90 proc.
Kad netoliese įsikūrusio restorano verslas irgi žlugo, patvirtino jo savininkas Kousaku Nakamura, vietinis Cušimos gyventojas, restoranui vadovavęs jau tris dešimtmečius. Kažkada K. Nakamura buvo Korėjos televizijos žvaigždė ir filmavosi kulinarijos bei turizmo laidose. Jo restorane kabo geresnius laikus primenanti išdidinta savininko nuotrauka iš Korėjos televizijos kanalo KBS. Pietums valgant jautienos kepsnį savininkas pareiškia, kad neramumai ypač žalingi dabar, kai Japonijos kaimo vietovėse aštrėja demografinė krizė.
Nors šiuo metu padėtis nekokia, vietiniai japonai apie savo šalies ir Korėjos ryšius mąsto filosofiškai. Juk iš kalnų apsuptyje netoli Hitakatsu miestelio pastatytos koriejietiško stiliaus pagodos netgi matosi Busano pakrantė. Vietiniai teigia, kad valstybių santykiai jau tūkstantį metų tai pagerėja, tai pablogėja. Jie įsitikinę, kad geresni laikai sugrįš.
Išvykstant į uostą vėl atėjo plakatu su koriejietiškais užrašais nešini miestiečiai, šįkart norėdami pamojuoti ir maloniais šūksniais atsisveikinti su išvykstančio kelto keleiviais. Juk jiems labai svarbu, kad sugrįžtume.
