Kinija pranešė, jog pramonės gamybos rodikliai žemiausi nuo 2002 metų. Sumažėjus eksportui, traukiasi ir Vokietijos ekonomika, o sulėtėjus ekonominei plėtrai, gamybos rodikliai euro zonoje smuko į žemiausią lygį per daugiau kaip trejus metus. Tuo tarpu JAV ir Jungtinės Karalystės obligacijų rinkoje pastebimi ryškiausi nuosmukį pranašaujantys požymiai nuo pasaulinės finansų krizės laikų.
Šios naujienos iš ekonomikos milžinių pristabdė rinką, atsigaunančią po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė atidėti tarifų įvedimą Kinijos prekėms. Rugpjūčio viduryje Europos akcijų vertė krito, o obligacijų vertė išaugo. Skirtumas tarp dvejų ir dešimties metų trukmės obligacijų vertės tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje krito žemiau nulio, o toks pokytis paprastai pranašauja ekonomikos traukimąsi.
Augimui grėsmę kelia tiek prekybos karai, tiek slopstanti pasaulinė paklausa, tiek geopolitinės krizės, todėl spėjama, kad pasaulio ekonomikos augimas bus mažiausias nuo finansinės krizės laikų. Į pagalbą atskubėję centriniai bankai, tarp jų ir JAV Federalinė rezervų sistema, rugpjūtį ėmė mažinti palūkanų normas. Daugelis tikisi, kad jų pavyzdžiu rugsėjį paseks ir Europos centrinis bankas.
Dėl nuosmukio taip pat kyla spaudimas vyriausybėms imtis atsakomybės ir taikyti fiskalines skatinamąsias priemones.
„Prekybos karai „labai neigiamai atsiliepė verslui, nes dėl kylančių abejonių atsirado nesilpstanti tendencija nepasitikėti eksportu ir mažinti investicijas, – teigia Londono finansų analizės įmonės „Continuum Economics“ strategijų vadovas Mike Gallagher. – Giliau pažvelgus, pasaulinė ekonomika prekybos atžvilgiu vis dar stumiama į blogąją pusę.“
Daugelis garsių Vokietijos įmonių nuo „Siemens“ iki „Daimler“ perspėjo, kad pardavimų srityje patiria didelį spaudimą, o politikos srityje tvyro neužtikrintumas. Už 0,1 proc. susitraukusią ekonomiką bei ilgą laiką mažėjančias verslo prognozes atsakinga, įmonės „Citygroup“ žodžiais tariant, „nešventoji trejybė“ – lėčiau auganti Kinijos ekonomika, JAV prekybos karai ir „Brexit“.
„Augimą slopina ne tik atėjęs silpnesnis ekonominio ciklo etapas (ypač Kinijoje), bet ir greitai stiprėjantis pasaulinis prekybos karas, – teigia banko „Bankhaus Lampe“ vyriausiasis ekonomistas Alexander Krueger. – Augimui kliudo ir neaiškios „Brexit“ sąlygos bei auganti geopolitinė įtampa. Ekonominei veiklai gali atsiliepti visi šie veiksniai.“
„Pramonės statistiniai duomenys vis prastesni, ypač euro zonoje, kuriai labai atsiliepia išorinė paklausa“, – teigia naujienų agentūros „Bloomberg“ ekonomistas David Powell.
Silpstanti ekonomika jau dabar stipriai atsiliepė euro zonai, nes sulėtėjimas juntamas ir Prancūzijoje bei Ispanijoje, o Italijos padėtis atrodo vis prastesnė. Remiantis rugpjūčio viduryje pasirodžiusiais duomenimis, pramoninė gamyba euro zonoje birželio mėnesį smuko 1,6 proc. Ekonomikos augimas antrajame ketvirtyje sulėtėjo iki 0,2 proc. – taigi tapo dvigubai lėtesnis negu pastaruosius tris mėnesius.
Kinijos pramonės augimas smarkiai sumažėjo – nuo 6,3 proc. nukrito iki 4,8 proc. Rugpjūtį antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką turinti valstybė pranešė, kad kreditų paklausos augimas sumažėjo, tad auga spaudimas Kinijos vyriausybės atstovams imtis skatinamųjų priemonių. Birželį vyriausybė buvo paskelbusi planą, padėsiantį didinti automobilių ir elektronikos gaminių paklausą.
Tą pačią savaitę JAV paskelbė žinią, kad atidės tarifų įvedimą, kuri „Iš tiesų nekeičia prognozių dėl prekybos karų, – teigė įmonės „Oxford Economics“ Honkongo padalinio vyriausiasis Azijos regionų ekonomistas Louis Kuijs. – Ateinančiais mėnesiais tikimės sulaukti ekonomikos augimą stimuliuojančių priemonių, kad padėtų stabilizuoti padėtį ir pasipriešinti minėtiems sunkumams.“
Taip pat rugpjūčio viduryje Diuseldorfo įmonė AG „Henklel“ paskelbė Vokietijos bėdas apibendrinantį įspėjimą dėl pelno. Įmonė patiria spaudimą iš dviejų pusių – mažėjančio automobilių pramonės augimo ir sumažėjusios paklausos iš Kinijos, o šie veiksniai pramonei smarkiai pakenkė visoje šalyje.
„Vokietija pasiruošė tapti didžiule pasauline pramonės valstybe ir naudotis mažesnėmis palūkanų normomis bei silpnesne valiuta, negu būtų turėjusi, jeigu nepriklausytų euro zonai, – teigė investicijų įmonės „Royal London Asset Management“ atstovas Trevor Greetham. – O dabar globalizacija silpsta, be to, atsidūrėme žemame verslo ciklo taške. Todėl juntamas didelis spaudimas.“
