Apie kontrabandos banditėlių išradingumą, pasaulinės pandemijos akivaizdoje suklestėjusią nelegalią veiklą ir įspūdingas sumas, kurias į ginklus ir narkotikus investuoja kadaise iš padirbto tabako pralobę asmenys – trečioje netradicinės kontrabandos straipsnių ciklo dalyje.
„Pas mus vis dar yra politikų, kurie sako „uždrauskime tabaką“. Bet juk žmonijos per kelias minutes neatpratinsi nuo blogiausių įpročių, – teigė Kovos su cigarečių kontrabanda ekspertas, pirmasis Interpolo Lietuvos nacionalinio biuro viršininkas Aurelijus Racevičius. – Ne ką mažiau stebina faktas, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus pozicija vis dar nėra užimta jau bemaž septyneri metai. Panašu, kad politikams tai visiškai nerūpi. O vadinamieji „sveikatintojai“ tik garsiai šneka: „Teisėsauga turi viską sutvarkyti“. Bet supraskite, kad teisėsauga negali. Teisėsauga gali tik 15 procentų kontrabandos pažaboti, nes visa kita yra švietimas, būtiniausios informacijos skleidimas šiuolaikinėmis priemonėmis“.
Įspūdingi pelnai
Pastebima, kad iš padirbto tabako pralobę asmenys vėliau įspūdingas sumas investuoja į ginklus, narkotikus. Kas be ko, dalyvaudami tokiose nelegaliose sferose jie kasmet susikrauna ne tik milijonus, bet ir milijardus eurų pajamų.
„Yra žinomas ne vienas atvejis, kai tie patys asmenys dalyvavo ir cigarečių, ir narkotikų versle, – pabrėžė A. Racevičius. – Pradėję su cigaretėmis jie pramina visus reikalingiausius kelius – susipažįsta su žmonėmis, veikimo sistema, kaip veikia valstybių sienų apsaugos ir t.t. Nepamirškite, kad norint uždirbti cigarečių reikia pravežti „furą“. O tuo tarpu gabenant narkotikus užtenka tik pervežti kilogramą sveriantį maišelį. Tačiau bausmės yra labai skirtingos“.
Padirbtas tabakas ir moteriškos rankinės yra priskiriami ekonominiams nusikaltimams.
„Baltarusiška cigaretė nelabai skiriasi nuo kitų gamintojų cigarečių, nes skiriasi tiktai kainos. Bet jei iš Baltarusijos permeti „furą“ – mūsų skaičiavimais, 10 milijonų cigarečių arba tūkstantį dėžių iš Rusijos į Lietuvą, – jau 1 milijoną eurų iškart turi kišenėje, – kontrabandininkų uždirbamus pelnus vardijo žinomas kovos su cigarečių kontrabanda ekspertas A. Racevičius. – Bet jei šituos „cigarus“ gabensi iki Vokietijos – pas tave atsiras net 3 milijonai. Na, o jeigu pavyks nuvežti ir į Jungtinę Karalystę – uždirbsi 5 milijonus eurų. Atmetus visus kyšius pasienio postuose, Lietuvoje vis tiek galiausiai pavyks uždirbti milijoną eurų“.
Kartais geriau paaukoti net 3 vilkikus
Dažnai tarptautinėse konferencijose dalyvaujantis ir Lietuvos verslininkams paskaitas bei pranešimus apie kontrabandos mastus skaitantis A. Racevičius teigia, kad šiandien pasaulyje pirmoje falsifikuotų prekių grupės vietoje yra padirbti vaistai. Pagal gyventojų skaičių bene didžiausiose pasaulio šalyse – Indijoje, Kinijoje iš padirbtų vaistų surenkami milžiniški pelnai.
Antroje vietoje – padirbtas tabakas. Trečioje – žemės ūkio chemija, naftos produktai. Ketvirtoje – pinigai.
Mano pašnekovo surinktais duomenimis, pagaminti padirbtų cigarečių pakelį kainuoja 0,4 euro cento. Beveik kaip baltarusiškos cigaretės vertė. Tačiau toks pakelis pardavinėjamas už 1 arba 1,5 euro.
„Specialistai skaičiuoja, kad viena padirbtų cigarečių linija per mėnesį sugrąžina visas investicijas ir dar uždirba 1 milijoną eurų, – pasakojo A. Racevičius. – Teko girdėti, kad kinai jau bando padirbinėti ir kaitinamojo tabako „Heets“ produktus. Prieš kurį laiką Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) buvo sulaikyta tokia siunta. Natūralu, kai šiame versle dominuoja milijoninės sumos – kaskart ieškoma naujų nišų“.
Kartkartėmis pasitaiko atvejų, kai netekę pareigų ar tiesiog išmesti iš teisėsaugos sistemos – buvę pasienio ar policijos darbuotojai tampa pikti ir pradeda noriai konsultuoti įvairiausių prekių kontrabandininkus.
„Faktas, kad žemesnis banditėlių sluoksnis irgi tuo užsiiminėja. Bet jie bando permesti per sieną iki septynių dėžių cigarečių. Arba organizuoja babytes, kurios iš Ašmenos autobusais važiuoja pasikrovusios 5 – 7 cigarečių blokus. Ypač pastebime, kad rimti procesai vyksta Lenkijoje, kur veikia ypatingai aukšto rango nusikalstamo pasaulio atstovai, kurie užsiiminėja plataus masto tabako kontrabanda“, – vardijo faktais A. Racevičius.
Kovos su cigarečių kontrabanda ekspertai pastebi, kad neretai nusikaltėliams kur kas labiau apsimoka atiduoti 3 vilkikus, kad ketvirtas – prikimštas nelegaliomis cigaretėmis jau tikrai pravažiuotų ir pasiektų reikiamą galutinę stotelę.
„Žinau atvejų, kai Lietuvoje buvo bandyta steigti cigarečių padirbinėjimo fabrikėlius. Bet tie asmenys taip gavo į dantis nuo muitinės kriminalistų, kad daugiau nesvarsto šitos idėjos realizavimo, – kalbėjo A. Racevičius. – Tuo tarpu Latvijoje kuo puikiausiai veikia dvi-trys nelegalios linijos ir jie sėkmingai spaudžia padirbtas cigaretes Skandinavijos rinkai“.
Nuo ISIS teroristų – iki pasaulio galingiausiųjų
2000 – 2007 metais viešojoje erdvėje buvo paplitusios kalbos, kad Lietuvos kontrabandininkai savus žmones bando prastumti į didžiąją politiką. Neva cigarečių vežėjų patikėtiniai būdavo įdarbinti į valdiškas instancijas – mažesnių miestų savivaldybes, ministerijas, o kai kurie neaiškių biografijų asmenys net į Seimą, Vyriausybę ar Prezidentūrą pateko tik sulaukę finansinės paramos iš prakutusių kontrabandininkų.
„Sutinku, kad panašiu metu tokių kalbų netrūko. Bet gal jau dešimtmetį nesigirdi panašių kalbų, kad neva politikams, valdininkams mokami kontrabandininkų kyšiai ar suteikiami kitokie rėmimai, – pažymėjo A. Racevičius. – Apie skiriamus politinius postus teko girdėti pačių įvairiausių pletkų. Tačiau konkretūs faktai man nėra žinomi. Buvo atvejis, kai virš 20 muitininkų buvo sulaikyta ir paskui viskas netikėtai užgeso. Dabar matome, kad nuo 2013 metų Lietuvoje atsirado sistema, kur teisėsauga bendradarbiauja visais būdais. Tiek savos korupcijos ištyrimui, tiek ir bendrai kovai su kontrabanda. O iki tol visi dirbo, bet labiau buvo linkę tarpusavyje konkuruoti ar net kišti vieni kitiems pagalius į ratus ir kitaip kenkti. Tačiau paskutinius aštuonerius metus bendradarbiavimas tikrai vyksta ganėtinai neblogai ir efektyviai“.
Mano pašnekovas A. Racevičius pateikė pribloškiantį faktą, kad pasaulyje žiauriausiais teroristiniais išpuoliais garsėjantis džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (ISIS) tebeturinti tūkstančius kovotojų, galinčių palaikyti didelę grėsmę Artimuosiuose Rytuose, Irane ir Irane daugiau nei pusę savo finansinių įplaukų surenka iš nelegalių cigarečių gabenimo maršrutu – iš JAE į Turkiją. „JAE regione esantis Džalalis yra laisva ekonominė zona, kur pastoviai dirba 17 tabako fabrikų. Būtent tenai ISIS pirko cigaretes ir paskui jas varė į Irako šiaurę, Turkiją“, – pažymėjo A. Racevičius.
Anot jo, netgi pasaulio galingiausieji kai kada įsivelia į nelegalių cigarečių kontrabandos verslą. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai Albanijoje premjero aplinka aktyviai dalyvavo cigarečių kontrabandoje. Kalbėta, kad buvo metas, kai neva Ukrainoje prie buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnaus prisišliejęs vietos mafijos bosas Donecko srityje turėjo įsteigęs nelegalių rūkalų fabriką, kuris netrukdomai padirbinėjo garsiausius tabako pramonės „brendus“. Pradedant „Marlboro“, „Winston“ ir visais kitais, o paskui viską sėkmingai gabeno į Vakarų Europą. Kol valdžioje buvo V. Janukovyčius, jiems buvo sudėtinga vykdyti minėtą verslą. Bet kai pasikeitė politinė situacija, buvo patrauktas V. Janukovyčius, tada viskas pasidarė dar kur kas paprasčiau.
Tačiau pastebima, kad kasmet mažėja rūkančių žmonių skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Mano pašnekovas A. Racevičius svarsto, kad jei artimiausią dieną Lietuvoje žmonės galutinai nustotų rūkyti kontrabandines cigaretes – gangsteriai jas gabentų toliau į Vokietiją, Skandinavijos šalis. Ten, kur aukštesnės kainos ir didesnis poreikis.
„Visiems puikiai žinoma, kad neseniai uždraudė plonas cigaretes su skoniu. Bet vis tiek jos atsiranda. Taigi, mes padidinome galimybes kontrabandininkams tik daugiau uždirbti, – pabrėžė A. Racevičius. – Bet ar nuo to rūkančiųjų skaičius sumažės, labai abejoju. Pastebėta, kad kasmet nuo 1,5 iki 3 procentų rūkančiųjų mažėja. Taigi, plonų cigarečių uždraudimas neatperka to, kiek iš šešėlinės veiklos uždirba patys nusikaltėliai. Šiai dienai labai trūksta švietimo ir darbo bei projektų su paaugliais, kurie linkę rūkyti ar vartoti kitas žalingas priemones“.
Per pandemiją neskursta
Specialistai skaičiuoja, kad 82 procentus cigarečių pakelio kainos sudaro mokesčiai. Valstybei atitenka 2,70 Eur, o visiems likusiems nuo gamintojo iki pardavėjo – krenta 0,63 Eur. „Pagal tokius skaičiavimus išeina, kad 63 euro centus reikia pagaminti, nuvežti į prekybos tašką ir jį parduoti. O valstybė iš viso to gauna 2,70 Eur. Šešėliniai veikėjai nusitaiko į 82 procentus prekės vertės. Faktas, mokesčių jie nemoka, jiems tenka tik gamybos kaštai. Būtent čia ir slypi visas šešėlinio verslo asmenų uždarbis. Juk kuo daugiau didinsi akcizą ir valstybės dalį – tuo daugiau uždirbinės šešėliniai veikėjai“, – kalbėjo A. Racevičius.
Jo manymu, net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai visą pasaulį kausto suvaržymai dėl COVID – 19 pandemijos, kontrabandininkams yra tik geriau. „Manau, kad rūkalų vartojimas turėtų šokti aukštyn, – įsitikinęs A. Racevičius. – Juk dabartiniu metu žmonės dažniau sėdi namuose ir lengviau be jokių suvaržymų peša dūmelį. Kai būni darbe, tai reikia sulaukti tinkamo momento, kada ir kur išeiti, o sėdint namie gali bet kada ir bet kurioje vietoje užsikurti cigaretę. Manau, dabar tabako padirbinėtojams gal reiktų labiau pasukti galvą. Kadangi kiekvieną kartą, kai pakyla akcizas arba valdžia ką nors uždraudžiančio priima, iškart viskas į rankas patenka kontrabandininkams, nes automatiškai didėja šešėlinis pelnas“.
Internete plinta prekyba padirbtais greitaisiais testais
Kažkodėl daugelis mano, kad didžiausios pajamos iš kontrabandos surenkamos iš prekybos kvaišalais. Bet Jūsų pateikti skaičiai rodo, kad iš falsifikuotų prekių. Kodėl taip yra?, – pasiteiravau buvusio Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojo ir specialiojo muitinės atašė Europolo būstinėje, šiuo metu paskaitas būsimiems muitinės kriminalistams skaitančio Juozo Rimkevičiaus.
– Falsifikuotų prekių gamyba ir platinimas vyksta globaliu mastu, srautai didžiuliai, atsekamumas žemas, sankcijos už šią nusikalstamą veiką mažos, paklausa didelė, nes mažas pajamas turintiems žmonėms kokybės viziją sudarančios prekės yra nesunkiai įperkamos. Atsiskaitymai už prekių pristatymą, kaip ir pats jų transportavimas vyksta beveik atvirai, prisidengiant legaliu verslu.
– Bet nejaugi padirbtas brendines rankines ir rūbus platinantys prekeiviai iš to susižeria milijonus? Kaip šioje temoje situacija Lietuvoje?
– Ne tik už rankinukus ir rūbus, bet ir už elektronikos prekes, žaislus, maisto produktus, žemės ūkyje naudojamus chemikalus, vaistus, automobilių dalis, parfumerijos prekes, juvelyriką ir avalynę. Visų šių prekių galima įsigyti ir Lietuvoje. Suminės apyvartos per metus gali sudaryti šimtus tūkstančių ir milijonus eurų neteisėtų pajamų.
– Galbūt pasaulinė COVID-19 situacija ir viską uždariusi pandemija pateikė netikėtumų ir kontrabandos rykliams? Gal turite konkrečių pavyzdžių?
– Tik prasidėjus pandemijai ėmė plisti ir padidėjo pasiūla momentinių COVID-19 testų, kurie buvo gaminami neaiškiose Kinijos įmonėse prisidengiant žinomų farmacijos kompanijų prekių ženklais. Internete buvo apstu siūlymų įsigyti šiuos testus.
– Esate ilgametis muitinės reikalų žinovas. Kaip jūsų akimis pakito kontrabanda nuo sovietmečio iki dabartinių laikų?
– Sovietmečiu kontrabandos tyrimų pačiam neteko vykdyti, ne mano profilis. Geriau būtų kalbėti apie kontrabandos pokyčius prieš ir po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Iki 2004 metų gegužės 1 dienos kontrabandos būdu buvo vežama daugiau prekių pagamintų Kinijoje ir Turkijoje. Šiuo metu tokios prekės legaliai įvežamos per Lenkiją. Kontrabandinės cigaretės kaip buvo, taip ir liko didžiausia problema. Falsifikuotos buitinės chemijos gamybos faktų buvo fiksuota ir Lietuvoje. Pasitaiko drabužių, žaislų, parfumerijos ir kt.
– Kalbama, kad nepaisant pandemijos sutrikimų, gyvenimas išties kaskart gerėja. Nejaugi žmonės tokie, kad vis siekia nusipirkti pigesnių klastočių, bet ne vieną originalų ir kokybišką daiktą? Galbūt toks mąstymas tik tarp buvusios Sovietų sąjungos gyventojų?
– Tai pasaulinė problema, globali. Didžiuosiuose pasaulio ir Europos miestuose gali pamatyti kalnus falsifikuotų prekių, parduodamų čia pat gatvėse ir aikštėse, turguose ir pliažuose. Kaip ir Lietuvoje ar kitur ši veikla neskaitoma ypač pavojinga visuomenei. Tyrimai vyksta vangiai dėl tam tikrų teisinių niuansų – nukentėjusi pusė yra prekės ženklo savininkai, kurie ne visada reiškia pretenzijas, skaitydami, kad tai yra „antrinė“ jų prekių reklama. Pavojaus varpais skambinama, kai masiškai ima pardavinėti žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingas prekes. Bet tarkime, Lietuvoje iki šiol nėra susitarta, kuri valstybės institucija yra svarbiausia, koordinuojanti tokius tyrimus. Kaip ir policija turėtų, bet ta linkme nieko nedaro, muitinė nėra įgaliota, o vykdo tik tokių prekių sulaikymus tikrinant krovinius.
Žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių pasaulyje yra milijonai. Tai pagrindinis kontingentas, į kurį orientuotos tokios prekės. Pavyzdžiui, žemės ūkio chemiją, parfumeriją, juvelyriką ir kt. žmonės perka net neįtardami, kad prekės pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, tiesiog jie yra apgaunami ir vėliau nukenčia dėl žemos prekių kokybės. Žinoma, jei „Louis Vuitton“ rankinę ar „Rolex“ laikrodį perki turguje už mažą kainą, tai tikriausiai žinai, kad tai falsifikatas. Yra įvairių žmonių tipų, vienus apgauna, kiti – perka žinodami. Bet faktas, kad tarptautiniu mastu veikiančios organizuotos nusikalstamos grupuotės iš to susižeria milijonus.
Pernai sulaikytas rekordinis kiekis
Kaip šio žurnalistinio tyrimo autoriui teigė Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas, muitinės pareigūnai 2020 metais nustatė 571 atvejus, kai buvo gabenamos prekės, galimai pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
Palyginti su 2019 m. (667 atvejai), nustatyta 14 proc. mažiau atvejų. Sulaikyta 79 387 tūkst. vnt. prekių, galimai pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises. 2019 m. Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė per 600 tūkst. prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
Didžiausias Muitinės kriminalinės tarnybos sulaikymas pernai susijęs su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais – Klaipėdoje sulaikytos 25 tonos kontrabandinio vandens pypkių tabako, kurio vertė (su mokesčiais) – 3 mln. 135 tūkst. eurų. Tuomet nustatyta, kad visos 25 tonos vandens pypkių tabako „Al Fakher“ taip pat yra ir falsifikatas, tad buvo gautas prekės ženklo atstovų prašymas klastotes sunaikinti.
G. Kulikauskas teigė, kad 2020 metais Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai surašė 517 prekių sulaikymo protokolų dėl įtariamo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo. Jų sulaikytų prekių vertė – 196 387 eurai.
Kauno teritorinės muitinės pateiktos informacijos duomenimis, jos pareigūnai per 2020 metus sulaikė 811 vnt. prekių, kurių vertė 741 Eur. Verta pastebėti, kad Vilniuje ir Klaipėdoje sulaikymo kur kas didesni kontrabandos kroviniai, todėl Kauno skaičiai atrodo gana kukliai.
Klaipėdos muitinėje pernai atlikta 12 tyrimų dėl galimų pažeidimų, sunaikinta 36319 vnt. suklastotų prekių, kurių bendra vertė 139 399 Eur. Į rinką nepatekusių prekių vertė, jas realizavus kaip originalią produkciją, siektų daugiau nei 564 000 eurų.
„Žvelgiant į minėtus skaičius tiek kiekiai, tiek sumos gana įspūdingi, – pažymėjo G. Kulikauskas. – Kalbant apie kontrabandines prekes, tai pastaruoju metu išties fiksuojame didžiulį tabako gaminių kontrabandos srautų suintensyvėjimą. Lietuvos muitinė pernai sulaikė didžiausią cigarečių kontrabandos kiekį savo istorijoje: 16,6 mln. pakelių rūkalų, kurių vertė beveik 60 mln. Eurų“.
