Pagrindinis Musko rūpestis – spėti prieš numirštant paleisti „SpaceX“ į Marsą

Kol kiti nerimauja dėl ekonomikos nuosmukio ir rinkų kritimo, Elonui Muskui didžiausią rūpestį kelia tai, kad jo raketų kompanija „SpaceX“ gali nespėti įvykdyti savo pagrindinės misijos – nuskristi į Marsą – prieš jam numirštant.

„Jei nepagreitinsime progreso tempo, tai kol nusigausime į Marsą, aš jau tikrai būsiu miręs, – kalbėjo E. Muskas pirmadienį „Satellite 2020“ konferencijoje Vašingtone. – Jei mums prireikė 18 metų vien tam, kad pasirengtume paleisti į orbitą pirmuosius žmones, privalome paspartinti inovacijų tempą, arba, remiantis praeities tendencijomis, aš tikrai neišgyvensiu iki tos dienos, kai išsilaipinsime Marse.“

48-erių metų „Tesla Inc.“ ir „Space Exploration Technologies Corp.“ generalinis direktorius ankstesniuose interviu kalbėjo kur kas optimistiškiau. Jis minėjo šansus – kaip pats sako – žmonijai tapti multiplanetine rūšimi, 2018 m. lapkritį „Recode“ patikino, kad „SpaceX“ ruošiasi nuskristi į Marsą dar 2024 m., o „Axios“ pasigyrė, kad yra 70 proc. tikimybė, jog apsilankys ten ir asmeniškai.

Tačiau „SpaceX“, kuri buvo įkurta 2002 m., patyrė daugiau sunkumų nei tikėtasi, organizuodama savo pirmąsias misijas išsiųsti astronautus į Tarptautinę kosminę stotį Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos užsakymu. Pirmosios tokios kelionės tikimasi dar šį pavasarį, vėliau, nei tikėjosi NASA ir pats rangovas. „Boeing Co.“, kuris taip pat bando skraidinti astronautus minėtos agentūros užsakymu, atsilieka dar labiau.

„Jei dramatiškai nepaspartinsime inovacijų tempo, nebus nei bazės Mėnulyje, nei miesto Marse, – kalbėjo E. Muskas. – Tai man kelia didžiausią susirūpinimą.“

E. Muskas savo kalbą pradėjo pirmadienį praėjus maždaug 40 minučių po to, kai „Tesla“ nukrito 14 proc. iki 608 dolerių – žemiausio lygio per maždaug šešias savaites: išaugus koronaviruso baimei, tai tapo blogiausia JAV akcijų diena nuo 2008 metų. „Tesla“ akcijos kartu su platesne rinka šiek tiek atsigavo antradienį, 11.20 val. Niujorke pakilusios 2,8 proc.

Paklaustas apie „SpaceX“ planus artimiausiu metu listinguoti savo akcijas, milijardierius kalbėjo lakoniškai. „Starlink“, sparčiai augantis kompanijos palydovų verslas, nuo šių metų planuoja teikti plačiajuosčio ryšio paslaugas vartotojams, kurie neturi interneto arba vargsta su lėtu ryšiu.

Nors Gwynne Shotwell, „SpaceX“ generalinė administracijos direktorė, praėjusį mėnesį Majamyje vykusiame privačiame investuotojų renginyje sakė, kad „Starlink“ greičiausiai bus listinguojamas, nors ir nenurodė konkretaus termino, E. Muskas patikino, kad kompanija apie IPO „išvis negalvoja“. Visas dėmesys šiuo metu skiriamas tam, kad paslauga, priklausanti nuo žemos Žemės orbitos (LEO) palydovų konsteliacijų, apskritai veiktų.

„Spėkite, kiek LEO konsteliacijų nebankrutavo? Nulis, – kalbėjo jis, išvardydamas tokias bendroves, kaip „Iridium“, „Orbcomm“, „Globalstar“ ir „Teledesic“. – Mes tik norime būti nebankrutuojančių kategorijoje. Toks mūsų tikslas.“

„Morgan Stanley“ apskaičiavimu, „Starlink“ tinklo sukūrimas „SpaceX“ kainuos nuo 10 iki 15 milijardų dolerių. Šis ir kiti kintamieji rodo, kad kompanijai būtina privačiai ar viešai pritraukti kapitalą, savo pranešime rašė Arminto Sinkevičiaus vadovaujami analitikai. „CNBC“ pirmadienį pranešė, kad „SpaceX“ bandys pritraukti apie 500 mln. dolerių naujo finansavimo ir yra vertinama apytikriai 36 mlrd. dolerių.

E. Muskas, pradėjęs savo kalbą maždaug 40 minučių vėliau, nei buvo numatyta, paaiškino, kad vėluoja, nes lankėsi Boka Čikoje, Teksase, kur „SpaceX“ dirba su „Starship“ – naujos kartos transporto priemone, kurią jis planuoja naudoti žmonių skraidinimui į Marsą. Milijardierius apskaičiavo, kad galimos metinės pajamos, susijusios su plačiajuosčio ryšio paslaugomis, siektų apie 30 mlrd. dolerių, arba maždaug 10 kartų daugiau nei kosminio transporto verslo potencialas.