„Delfi Plius“ pristato ištrauką iš garsaus ekonomisto Yanis Varoufakis knygos „Pokalbis su dukra apie ekonomiką. Trumpa kapitalizmo istorija“. Leidykla „Kitos knygos“. Knygą iš anglų kalbos vertė Rasa Dirgėlė, konsultavo prof. Romas Lazutka.

Man rašant šias eilutes, Graikija, mano gimtoji šalis, kurią tu irgi laikai gimtąja, nors gyveni Australijoje, taip pat patiria tokią krizę. Australija, Jungtinės Valstijos, Britanija ir dauguma Europos šalių analogiškas katastrofas patyrė XX amžiaus 4‑ajame dešimtmetyje. Situacija buvo tokia sudėtinga, jog amerikiečių rašytoją Johną Steinbecką įkvėpė parašyti garsųjį romaną „Rūstybės kekės“. Dvidešimt penktame romano skyriuje Steinbeckas pasakoja istoriją apie tai, kodėl milijonams alkstant tonos bulvių buvo metamos į upę, o pintinės su apelsinais apipurškiamos žibalu, idant vaisių nebūtų įmanoma valgyti. Pinigų bei prekių cirkuliacija buvo pakeista beprasmiu naikinimu. Būtent šitoje knygos vietoje rašytojas parašė garsiuosius savo žodžius: „Žmonės, kurie užaugino pasauliui naujus vaisius, negali sukurti tokios tvarkos, kurioj tie vaisiai susilauktų vartotojo. Ir tas nepasisekimas pakibo virš štato kaip didis sielvartas... ir žmonių akyse matyti pralaimėjimo skausmas; alkanųjų akyse matyti vis didėjanti rūstybė. Žmonių sielose rūstybės vynuogės tvinksta, sirpsta, noksta, darosi sunkesnės, vis sunkesnės darosi – ir netrukus jos bus visai prinokusios.“

Kaip tai galėjo atsitikti? Bėda ta, kad rinkos visuomenėje pinigų bei prekių cirkuliacija sutrinka labai greitai, o jei pasižiūrėtum atidžiau, šio sutrikusio proceso centre pamatytum mums gerai pažįstamą asmenį – bankininką.