Įsivaizduokite, jei prieš 20 metų Jungtinės Karalystės vyriausybė būtų pažadėjusi apsaugoti visas šalies darbo vietas. Šiandien apie 30 000 britų dirbtų miestų centruose įkurtose kelionių agentūrose, 30 000 užsidirbtų remontuodami faksus, o 40 000 krautų prekes į lentynas ir sėdėtų prie kasų „Woolworths“ parduotuvių tinkle, kuris subankrutavo 2009 m.

Leisti atgyvenusiems darbams išnykti ir kurtis naujiems – vienas pagrindinių kelių kapitalistinėms ekonomikoms tapti turtingesnėms ir produktyvesnėms. Vyriausybės, kurios kišasi į šį kūrybiško griovimo procesą, labai rizikuoja. Būtent todėl Jungtinės Karalystės pasirinkta kryptis siekiant sušvelninti pandemijos ekonominę žalą – labai prasta.

Nuo kovo mėnesio Jungtinės Karalystės vyriausybė darbuotojus ir jų šeimas nuo pandemijos pasekmių saugo per mokamų atostogų schemą, kuri užtikrina, kad vyriausybė sumokės 80 proc. darbuotojų atlyginimo. Jungtinės Karalystės sistema panaši į kitų Europos šalių, tačiau dosnesnė. Pačiame karantino įkarštyje išmokas gavo beveik 10 mln. darbuotojų – apie trečdalis darbo jėgos. Dabar šia sistema vis dar naudojasi dvigubai daugiau britų negu italų, vokiečių ar prancūzų.

Visai neseniai šalies finansų ministras Rishi Sunakas planavo pakeisti savo sugalvotą atostogų sistemą ne tokia dosnia sistema. Tačiau paskutinę minutę, paaiškėjus, kad didelėje šalies dalyje pavojingai greitai auga infekcijų kiekis, ministras apsigalvojo ir nusprendė įvesti patobulintą sistemą, kuri bus taikoma nuo lapkričio 1 d. ir turėtų būti beveik tokia pat dosni, kaip ir ankstesnioji.

Pėstieji Londone

Remiantis naujomis taisyklėmis, darbuotojams užteks pradirbti tik 20 proc. įprasto darbo laiko, o vyriausybė sumokės pusę jų įprasto atlyginimo. Įmonėse, kurios uždarytos dėl vyriausybės įvestų apribojimų, darbuotojams bus mokami du trečdaliai įprasto atlyginimo.

Politiniu požiūriu R. Sunako žingsnis protingas. Opozicijos leiboristų partija negali kritikuoti politikos, kurios pati reikalavo. O padėjus vadovams oficialiai nemažinti darbuotojų skaičiaus, vyriausybė kol kas gali nuslėpti išaugusį nedarbo lygį. Be to, taip bus nutildyti dešiniųjų pažiūrų kritikai R. Sunako konservatorių partijoje, kurie nerimauja, kad judėjimo laisvės apribojimai ir draudimai bendrauti žlugdo ekonomiką.

Tačiau dėl šio žingsnio didėja tikimybė, kad vyriausybė saugos darbus nepaklausiose įmonėse. Ekonomika sparčiai keičiasi. Daugeliui žmonių pradėjus dirbti namuose, miesto centre nebereikės tiek daug sumuštinių pardavėjų. Vis daugėja prekybos internetu, o fizinės parduotuvės nyksta. Maždaug milijonas naująja sistema remiamų darbo vietų (kuriose dirba apie 3 proc. darbo jėgos) laikui bėgant greičiausiai išnyks.

O nuostoliai, patiriami norint apsaugoti tokius darbus – maždaug 1 mlrd. svarų sterlingų per mėnesį – kelia papildomų bėdų. Tačiau šalies deficitas didelis jau seniai, tad ši problema nėra labai svarbi. Kur kas labiau neramina tikimybė, kad vyriausybė stabdo ekonomikos atsigavimą, nes neskatina darbuotojų iš žlungančių pramonės šakų pereiti į augančias. Po pandemijos šalyje gali likti daugybė faksų meistrų ir „Woolworths“ kasininkų ekvivalentų.

JAV sekasi geriau. Kitoje Atlanto pusėje politikai daugiau dėmesio skyrė išsaugoti ne darbo vietas, o pajamas – namų ūkiams teikė skatinamuosius čekius ir trumpam padidino nedarbo išmokas (dabar ši sistema nutraukta, tačiau po rinkimų Kongresas ją greičiausiai pratęs). Anksčiau šiais metais vyriausybės teikiamos nedarbo išmokos siekė 600 svarų sterlingų per savaitę – jos buvo tokios dosnios, kad septyni iš dešimties amerikiečių iš išmokų gavo didesnes pajamas negu dirbdami.

Pėsčioji Londone

Toks dosnumas suteikė darbuotojams finansinio saugumo, tad jie turėjo galimybę eksperimentuoti ir ieškoti naujų būdų užsidirbti. Nutraukus karantiną JAV nepaprastai padaugėjo smulkių verslų, o atleisti darbuotojai užpildė rinkoje atsivėrusias spragas. Europos ekonomika atsigauna lėčiau negu JAV, o Jungtinės Karalystės – dar lėčiau negu Europos. Beveik nėra abejonių, kad iš dalies dėl to kalta mokamų atostogų sistema, skatinanti darbuotojus likti senose darbo vietose, o ne ieškotis naujų.

Pakeisti kryptį dar ne vėlu. Vyriausybė turėtų pristabdyti mokamų atostogų sistemą, kaip ir planavo anksčiau, ir sekti JAV pavyzdžiu. Reikėtų ne tik atsisakyti plano sumažinti per universaliojo kredito sistemą skurdžiai gyvenantiems piliečiams teikiamas išmokas, bet netgi smarkiai jas padidinti, kad darbuotojai, kurių darbo vietų nebeliko, gautų tiek pat pajamų, kaip ir tie, kas lieka savo darbo vietose ir gauna mokamas atostogas. Tokiu atveju jie gautų 85 proc. buvusių pajamų, o ne 55 proc., kaip dabar. Taip būtų galima perskirstyti išteklius nevarant žmonių į skurdą.

Sistema, sukurta ilgam

Pavasarį, kai dar nebuvo aišku, kiek laiko truks pandemija, Jungtinė Karalystė teisingai padarė dirbtinai remdama ekonomiką. Tačiau dabar jau aišku, kad Covid-19 pandemijos pasekmės bus ilgos ir skaudžios, tad politikams derėtų saugoti darbuotojus ir leisti rinkai susireguliuoti pačiai.