Kodėl reikia investuoti?

Investavimas finansų rinkose nėra magiškas būdas praturtėti. Nors kartais nutinka situacijos, kurių metu investuotojai per labai trumpą laiką uždirba didelius pinigus, tačiau tokios situacijos yra išimtis iš taisyklės.

Investuoti būtina dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, investuodami kaupiame kapitalą, kurį galėsime panaudoti tiek įvairioms problemoms spręsti, tiek gyvenimo kokybei ateityje gerinti. Anksti ir aktyviai pradėjęs investuoti žmogus, net ir visą gyvenimą gaudamas tik vidutinį atlyginimą, jau sulaukęs 50 metų gali sąskaitoje turėti ne vieną šimtą tūkstančių. Šie pinigai galės būti panaudojami tiek įvairioms pramogoms, pavyzdžiui kelionėms, tiek gyvenimo netikėtumams, pavyzdžiui darbo praradimo atveju.

Antra, kiekvienas šiandien karjerą pradedantis jaunuolis pensijai privalo sukaupti ne mažiau nei pusę milijono eurų. Nėra pasaulyje valstybės, kuri pati galėtų išlaikyti pensininkus. Visur valstybinės pensijos sudaro tik bazinę dalį tos valstybės pensininkų pajamų. Tuo tarpu patogų gyvenimą užtikrinančios pajamos ateina iš asmeninių santaupų.

Jei investuoti pradedate anksti, per 45 darbo metus pasiekti pusės milijono ar didesnį tikslą nėra sudėtinga. Tam užtenka nuolat investuoti bent 10-15% savo pajamų. Su 7% metine grąža kiekvieną mėnesį investuojami 150 eurų per 45 metus virsta į maždaug 530 tūkstančių. Tad pusės milijono tikslą pasiekti gali visi, tereikia investuoti pradėti kuo anksčiau.

Kaip pradėti?

Daugelis Lietuvos dirbančiųjų jau investuoja tam tikra prasme priverstinai – per antros pakopos pensijų fondus. Nors šis investavimo būdas nėra blogas, tačiau tikrai nepakankamas. Nes į antrą pakopą keliauja vos 3-5% pajamų. Todėl būtina investuoti ir savarankiškai.

Pagrindinė didžiosios dalies žmonių investicija yra nekilnojamas turtas. Taip, tame turte gyvename. Bet tai vis tiek yra investicija. Ji turi rinkos kainą ir, esant poreikiui, gali būti parduota. Tačiau nėra gerai, kai visą jūsų investicinį turtą sudaro tik butas, kuriame gyvenate.

Todėl, jei atsakingai žiūrite į savo šiandienos ir ateities finansus, privalote kiekvieną mėnesį dalį pajamų ir savarankiškai investuoti. Nieko apie tai nežinant, finansų pasaulis gali atrodyti sudėtingas ir painus. Bet praktiškai pradėti investuoti yra paprasta.

Pirmiausia reikia atsidaryti sąskaitą pas tarpininką. Vertybinių popierių sąskaita reikalinga tam, kad būtų kur padėti jūsų nusipirktą finansinį turtą. Tokias sąskaitas atidaryti teisę turi tik licencijuotos bendrovės. Jų sąrašą galima rasti Lietuvos banko tinklapyje.

Lengviausiai randami ir prieinami tarpininkai yra bankai. Daugeliui bankai tinkamiausi investavimo pradžiai. Jei absoliučiai nieko apie finansų rinkas nežinote, susitarkite dėl konsultacijos savo mėgstamiausiame banke ir paprašykite to banko atidaryti investicinę sąskaitą. Konsultacijos metu beveik garantuotai bus pasiūlyta investuoti į to banko fondus. Tai nėra blogai. Pačiai pradžiai pasirašyti neįpareigojančią periodinio investavimo sutartį į banko fondus racionalu.

Svarbiausia išsiaiškinti ir pasitvirtinti, jog sutartis neįpareigoja tam tikrą laiką nuolat investuoti iš anksto nustatytas sumas. Sutartį turėtų būti galima nutraukti bet kada, be jokių nuobaudų. Jei tokios galimybės nėra, sutarties nesirašykite.

Investavimo procesas veiks labai paprastai. Pasirašius sutartį, kiekvieną mėnesį nuo einamosios sąskaitos bus nurašoma sutarta suma. Ši suma bus investuojama į pasirinktą fondą. Turimų fondų vienetų skaičių ir visą investicijos vertę galėsite matyti e-banko vertybinių popierių skiltyje. Dalį, arba visus, turimus fondų vienetus, taip pat per e-banką, galėsite parduoti kada tik norėsite.

Tokia pradžia yra tinkama kiekvienam. Pradėjus investuoti į bankų fondus ir susipažinus su pradmenimis, verta aktyviai domėtis kitomis investavimo galimybėmis, ieškoti naujų žinių apie investavimą. Tačiau pirmas žingsnis, prieš pradedant domėtis giliau, turi būti investavimas. Nes pradėjus viską nuo žinių kaupimo, praktiniai sprendimai dažniausiai neateina.

O jei prarasiu visus pinigus?

Prarasti visus investuotus pinigus finansų rinkose yra gana sudėtinga. Tam reikia arba elgtis labai neatsakingai, arba investuoti pasiskolintus pinigus, arba užsipirkti sudėtingų finansinių priemonių. Būtent todėl investavimo karjerą verta pradėti nuo bankinių fondų.

Po 2008 metų krizės ypač Europoje buvo priimta galimybė įstatymų ir nutarimų, kurie apribojo mažmeniniam klientui (jums) siūlomų produktų riziką. Šiandien, skirtingai nei prieš 10 metų, bankų klientams siūlomi fondai yra labai nuobodūs, gerai diversifikuoti bei susiję su minimalia rizika. Žinoma, jų kaina gali svyruoti, o per krizes nukristi ir gana ženkliai. Tačiau prarasti visus pinigus, investuojant į banko siūlomus fondus, beveik neįmanoma. O, išlaukus krizinius periodus, didelė tikimybė ir atgauti tai, kas bus nukritę krizės metu.

Ką veikti vėliau?

Kuomet susigyvensite su mintimi, jog investuojate savarankiškai, pradėkite aktyviai domėtis įvairiomis kitomis investavimo galimybėmis. Sunkiausia yra pradėti. Pradėjus viskas atrodys žymiai lengviau ir suprantamiau.

Dėl finansų pasaulio demokratizacijos, šiandien nedideles sumas investuoti galima į labai įvairius projektus. Turint vos dešimt eurų galima juos:

1) paskolinti kitam žmogui per tarpusavio skolinimosi platformą.

2) prisijungti prie nekilnojamo turto projekto vystymo per sutelktinio finansavimo platformą.

3) nusipirkti dalį didelės JAV įmonių akcijos per Revolut.

4) be komisinių investuoti į Baltijos šalių įmones per Swedbank.

5) atiduoti savo pinigus valdyti SEB banko robotui.

Galimybių yra labai daug ir labai įvairių. Tereikia nuo kažko pradėti ir tuomet jau po truputį domėtis, ką dar galite nuveikti su savo pinigais. Pirmas žingsnis baisiausias ir sunkiausias.

Pasiteisinimo, kuris leistų neinvestuoti, šiandien neturi niekas. Jei neinvestuojate, tiesiog skriaudžiate ateities save. Atimate iš savęs galimybę sukaupti ramybę užtikrinantį kapitalą, turėti papildomas pajamas, gyventi sočiai senatvėje. Taip savęs skriausti nereikia. Pradėkite investuoti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją