Jei iš pradžių nepasiseka, bandykite dar kartą. Prieš metus JAV uždraudė aukštųjų technologijų įmonėms prekiauti su Kinijos išmaniųjų telefonų ir mobiliųjų tinklų infrastruktūros gamintoja „Huawei“. JAV valstybės pareigūnai nerimauja, kad „Huawei“ palaikomi telefonų tinklai padeda Kinijai užsiimti šnipinėjimu (įmonė tai neigia), be to, apskritai jaudinasi dėl augančių Kinijos technologijų pajėgumų. Tačiau embargas pasirodė esąs silpnas. Dėl įstatymų spragų JAV įmonės ir toliau tiekė „Huawei“ prekes iš gamyklų užsienyje. 2019 m. Kinijos milžinės pajamos išaugo 19 proc. ir pasiekė 123 mlrd. dolerių. Pradėjusi kaupti dalių atsargas, iš JAV tiekėjų ji nupirko 70 proc. daugiau – už 19 mlrd. dolerių.
Gegužės 15 d. JAV ėmėsi kitokios strategijos. Paskelbtos naujos taisyklės, nukreiptos prieš „Huawei“ lustus, kurie naudojami daugelyje įmonės produktų. Naujosiose taisyklėse taikomasi į gamyklas, kurios kuria veikiančius silicio lustus – pavyzdžiui, TSMC gamyklas Taivane ir SMIC gamyklas Kinijoje. Taisyklėse nurodoma, kad gaminant „Huawei“ produktus negali būti naudojami JAV įrankiai. Kadangi JAV įrankius naudoja visi dideli lustų gamintojai, taip norima paprasčiausiai išstumti „Huawei“ iš rinkos. Kinijos milžinė pasipiktino „piktavališku“ sprendimu, kuris „kelia grėsmę šiai pramonei visame pasaulyje“.
Lustas – JAV išradimas. Tačiau jų gamybos verslas jau tapo pasaulinis. Šiais laikais keliolika didžiausių puslaidininkių gamintojų tik 27 proc. savo pardavimų vykdo JAV. Ten fiziškai įsikūrusios tik 20 proc. jų gamyklų. Patekusi į JAV juodąjį sąrašą „Huawei“ išvengė blogiausių pasekmių, nes pakeitė tiekėjus ir ėmė pirkti iš ne JAV esančių gamyklų. Tačiau naujomis taisyklėmis susitelkiama į kitą aspektą – JAV įsikūrusias lustų gamybos įrankių įmones, kurių produktams rasti pakaitalų labai sunku.
Tačiau šis incidentas turės platesnių pasekmių technologijų pramonei. Kinija gali atsikirsti kenkdama dabar nemažai Kinijoje uždirbančioms JAV technologijų įmonėms, tarp jų ir „Apple“. JAV ir Kinijos nesutarimai vis gilėja, tad abiejose šalyse veikiančioms technologijų įmonėms reikia eksperimentuoti, kad atrastų, kaip patenkinti abi puses. Gegužės 15 d. TSMC pareiškė, kad atidarys 12 mlrd. dolerių vertą lustų gamyklą Arizonoje. Po keturių dienų Kinijos socialinių tinklų milžinė „ByteDance“ paskelbė priėmusi vieną iš „Disney“ vadovų Keviną Mayerą vadovauti jos populiariausiai programėlei „TikTok“. Tikimasi, kad turint vadovą iš JAV, Vašingtone nebebus nerimaujama dėl milijonuose amerikiečių telefonų instaliuotos kinų programėlės.
Technologijų įmonių karas neabejotinai sumažins lustų pramonės našumą. Tačiau kyla dar vienas itin rimtas klausimas – ar taip pasinaudojusi įtaka technologijų srityje JAV nesumažins savo pajėgumų, kurie ir padėjo tą įtaką pasiekti. Niekas nežino, ar JAV lustų gamybos technologijos tikrai nepakeičiamos, nes iki šiol niekas nė nebandė jų pakeisti. Daugelis valstybių prisibijo Kinijos galios. Tačiau jos gali susierzinti dėl JAV įstatymų, nurodinėjančių jų įmonėms, su kuo šios gali prekiauti. Valstybės gali nuspręsti, kad verta pabandyti išvengti tokių apribojimų JAV tiekėjų visiškai atsisakant.
Taip jau buvo nutikę ir anksčiau. JAV taip pat akylai saugo ir kitą aukštųjų technologijų sritį – aviacijos ir kosmoso pramonę. Tačiau itin griežtos eksporto taisyklės tapo reklama JAV technologijų neturintiems produktams – vadinamiesiems produktams „be ITAR“ (ITAR – JAV tarptautinės ginklų prekybos taisyklės). Tačiau panašu, kad JAV pareigūnai mano, jog dėl galimybės užkirsti kelią „Huawei“ ir sulėtinti Kinijos technologijų vystymąsi prisiimti tokią ilgalaikę riziką verta.