Projektui vadovaujantis Davidas Marcusas tą pačią dieną, kai „Libros Association“ nariai susitiko su reguliuotojais, kuriuos į Šveicariją sukvietė G-7 darbo grupė, paskelbė visą seriją Tviterio žinučių. Jis teigė, kad „Libra“ nėra dolerių spausdinimo ar naujų eurų kaldinimo skaitmeninis atitikmuo. Pasak jo, pats „Libros“ egzistavimas nesukuria naujos vertės.
„Facebook“ kriptovaliutos planai, atskleisti birželio mėnesį, susidūrė su negailestinga viso pasaulio reguliavimo institucijų kritika. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad naująja skaitmenine valiuta gali pasinaudoti kontrabandininkai, narkotikų prekeiviai ir teroristai. Taip pat nerimaujama, kad socialinės žiniasklaidos milžinei, kuri praeityje jau susidūrė su reguliavimo institucijomis dėl vartotojų duomenų pažeidimų, neturėtų būti patikima tvarkyti jautrią finansinę informaciją. „Facebook“ ne kartą pabrėžė, kad ji būtų tik viena iš daugelio kompanijų, valdančių naująją valiutą.
„Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kad, kalbant apie pinigus, „Libra“ gali kelti grėsmę tautų suverenitetui, – Tviteryje rašė D. Marcusas. – „Libra“ bus paremta stiprių valiutų krepšeliu santykiu 1:1. Tai reiškia, kad nė vienas „Libros“ vienetas negalės egzistuoti neparemtas tos pačios vertės ekvivalentu. Taigi nebus sukuriama jokių naujų pinigų – jie ir toliau išliks suverenių tautų prerogatyva.“
Dar vienas dalykas, keliantis nerimą reguliavimo institucijoms – valiutų konkurencija.
Pokalbyje, įvykusiame jau po D. Marcuso Tviterio žinučių, Christianas Catalini, vyriausiasis „Facebook“ ekonomistas, dirbantis su „Libros“ projektu, atsisakė patikslinti, ar tas klausimas buvo iškeltas pirmadienio susitikimo metu. Tačiau jis pasakė, kad šis „Libros“ elementas yra vienas iš daugelio, kurie „klaidingai suprantami arba neteisingai interpretuojami“.
„Visas „Libros“ sumanymas iš tikrųjų yra susijęs su fiat (valiutų) papildymu, ne pakeitimu“, – pabrėžė jis.
Kol kas „Libra“ dar neegzistuoja, ir „Facebook“ pažadėjo nepristatyti jos tol, kol reguliuotojai nebus patenkinti. Valiutą tikimasi paleisti į apyvartą 2020 m.
Reguliuotojus neramina ir tai, kad perdavus valiutos kūrimo kontrolę į „Facebook“ – ar bet kurios kitos privačios kompanijos – rankas, vyriausybės netektų vienos iš didžiausių savo stiprybių: monetarinės politikos. Centrinių bankų reakcija buvo įvairi: nuo aktyvaus įsitraukimo, kaip Singapūro atveju, iki Kinijos pasvarstymų apie nuosavą „Libros“ atitikmenį.
Harvardo teisės mokyklos forume dėl korporacijų valdymo ir finansų reguliavimo liepos mėnesį paskelbtame įraše trys profesoriai, parengę straipsnį apie „Libros“ reguliavimą, teigė, kad ji kelia grėsmę suverenioms vyriausybėms.
„Kai „Libra“ kai kuriose šalyse galutinai įsitvirtins, nacionalinės vyriausybės praras pinigų kūrimo kontrolę ir nebegalės panaudoti monetarinės politikos kaip įrankio ekonomikos plėtrai ar traukimuisi, – teigiama įraše. – Šiuo visaapimančio netikrumo metu jos taip pat neteks galios įvesti kapitalo kontrolę, kad būtų išvengta kapitalo nutekėjimo. Visi šie pokyčiai gali smarkiai destabilizuoti visą pasaulinę finansų sistemą.“
Ch. Catalini su tuo nesutinka. Jis teigia, kad net toms šalims, kurių valiuta nėra „Libros“ rezervo dalis, neverta baimintis, kad „Libra“ pakeis vietinę valiutą dėl to, kaip ši skaitmeninė moneta bus naudojama. Pasak Ch. Catalini, pagrindinis jos tikslas – padėti atliekant mokėjimus, kuriuos iki šiol apsunkino įvairūs mokesčiai ir apribojimai, pavyzdžiui, tarptautinius pinigų pervedimus. Kasdieninei komercijai ji bus ne tokia patogi, pridūrė jis.
„Kažin, ar „Libra“ bus naudojama lokaliai, nes vietinės valiutos pasižymi parankesnėmis savybėmis“, – vietinei komercijai, paaiškino jis.
