Jiems ir dar dešimtims milijonų anksčiau pagamintų elektrinių automobilių reikės daugybės baterijų. „Bernstein“ skaičiavimais, elektrinių automobilių paklausa iki 2030 metų išaugs devynis kartus iki 3200 gigavatvalandžių. „Rystad“ prognozuoja dar drąsiau ir sako, kad šis skaičius sieks 4000 gigavatvalandžių.
Tokios ateities projekcijos labai gerai paaiškina, kodėl baterijų vertės grandinėje vyksta tokie karštligiški procesai. Nuo Čilės Atakamos dykumos, kur kasamas litis, iki Vengrijos, kur rugpjūčio 12 dieną Kinijos akumuliatorių gamintojas CATL (beje, didžiausias pasaulyje) pranešė apie 7,3 mlrd. eurų investicijas į antrą Europos gigafabriką. Tik, panašu, kad net ir tokio nemenko sujudimo gali būti per mažai, ypač Vakarų automobilių gamintojams, kurie dėl geopolitinių įtampų verkiant nori mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos dominuojamos baterijų pramonės. Baterijų gamybai reikalingų metalų kainos šoktelėjo ir grasina šiais metais pirmą kartą po daugiau nei dešimties metų padidinti baterijų gamybos kaštus.
Liepą „Bloombergnef“ viešai suabejojo savo ankstesne prognoze, kad elektrinio automobilio įsigijimo ir išlaikymo kaštai jau 2024 metais prilygs iškastiniu kuru varomų mašinų. Net ir tolimesni tikslai, kad ir Europos Sąjungos draudimas pardavinėti naujus iškastiniu kuru varomus automobilius, įsigaliosiantis 2035 metais, gali likti neįgyvendinti.