Europa turi kuo didžiuotis: įvardijo, kodėl Senasis žemynas – su visais savo trūkumais – yra stulbinantis

1958 m. sausio 1 d. Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vokietijos Federacinė Respublika kartu įkūrė Europos ekonominę bendriją (EEB) siekdamos ekonominės integracijos ir laisvos prekybos muitų sąjungoje. Nors pirminiai tikslai buvo aiškiai ekonominiai, EEB siekiai visada buvo žymiai aukštesni.

Tai ištrauka iš leidyklos „Liūtai ne avys“ išleistos Vaclavo Smilo knygos knygos „Skaičiai nemeluoja. 71 dalykas, kurį turite žinoti apie pasaulį“. Vertėjas Mantas Tamulevičius.

Steigiamajame dokumente, Romos sutartyje, valstybės narės išreiškė ryžtą „patiesti pamatus vis glaudesnei sąjungai tarp Europos tautų“ ir „užtikrinti sąjungos valstybių ekonominį bei socialinį progresą imantis bendrų veiksmų pašalinant sienas, dalijančias Europą“. Tuo metu šie tikslai atrodė ganėtinai nerealūs: Europą skaldė ne tik nacionaliniai išankstiniai nusistatymai ir ekonominė nelygybė, bet ir – o tai svarbiausia – Geležinė uždanga, besidriekusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, o visas valstybes į rytus nuo šios ribos kontroliavo Maskva.