Kuo virto noras maistą bei gėrimus išlaikyti šviežius
Maisto ir gėrimų pakavimas yra svarbi šiuolaikinio gyvenimo dalis. Pakuotė naudojama ne tik kaip priemonė išsaugoti produkto šviežumą – ji taip pat yra viena iš svarbiausių priemonių, kuriomis prekių ženklai gali bendrauti su vartotojais. Pakuotė suteikia galimybę pardavėjui papasakoti istoriją, kuri sukuria emocinį ryšį. Būtent šis ryšys ir nulemia pirkimą. Tačiau plastikas nėra vienintelė pakavimo medžiaga, o ir ne visų rūšių plastikas ar jo gaminiai yra problematiški.
Neatsitiktinai Europos Komisijos Plastiko žiedinės ekonomikos strategijoje yra pabrėžiama, kad plastikas yra svarbi ir neišvengiama medžiaga mūsų ekonomikai bei kasdieniam gyvenimui. Žiedinė ekonomika yra ciklas, kurio galutinis tikslas yra perdirbti arba pakartotinai panaudoti 100 proc. to, ką išmetame. Ši sistema sukuria alternatyvą ilgą laiką veikusiai ekonomikai, kuri remiasi „imk–gamink–išmesk“ principu. Vietoj jos atsiranda požiūris „remontuok–pakartotinai naudok–perdirbk“, kai atliekos yra laikomos ne tik atliekomis – jos virsta naudinga medžiaga tolimesniam naudojimui.
Beje, kitos tradicinės pakavimo medžiagos alternatyvos – stiklas ir aliuminis – tik iš pirmo žvilgsnio atrodo geriau žiedinės ekonomikos cikle, tačiau, žvelgiant iš praktiškos (svoris, transportavimas, kaina) ar gyvavimo ciklo pusės, paprastai yra mažiau patrauklios.
