Devyni pragaro ratai: europiečiams prireikė kelių dešimtmečių, kad duotų atsaką Amerikai

Dažnas Lietuvos žurnalistas pamena, kai 2003 metais į Vilnių oficialaus vizito atskrido Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentas Johannesas Rau – jį atskraidino lėktuvas „Airbus A300“, vienas didžiausių šių lėktuvų „šeimos“ modelių. Rodos, kas čia tokio, tačiau tas vizitas buvo įsimintinas tuo, kad prezidento lėktuvas, vairuodamas Vilniaus oro uosto terminalo link, savo varkliais sukėlė tokį galingą oro gūsį, kurio užteko nuplėšti kažkurio pastato stogui, ir gabalai pabiro ant sutinkančios delegacijos galvų. Toks buvo „Airbus“ pėdsakas – galingas, pikantiškas ir įsimintinas.

Kaip ir visa šios kompanijos istorija. Kompanija „Airbus SE“, atsiradusi praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje kaip kelių europietiškų kompanijų pramoninis konsorciumas, šiuo metu gamina pusę pasaulio lėktuvų – keleivinių, krovininių, verslo klasės bei karinio transporto, taip pat ir sraigtasparnius. O tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, – lėktuvų gamyba yra sudėtingas ir uždaras verslas, reikalaujantis milžiniškų technologinių, intelektualinių bei finansinių investicijų, tuo pačiu – ir didelės politinės valios bei paramos.