Kad ir kokioje srityje jie bedirbtų, lyderiai visada daro didelę įtaką žmonių gyvenimams ir pasaulio vystymuisi. Tačiau turime prisiminti, kad visi šioje planetoje esame tik svečiai. Čia būsime daugiausiai 90 ar 100 metų. Savo gyvenimo laikotarpiu turime stengtis, kad mums išėjus pasaulis būtų geresnis.
Kaip galėtų atrodyti geresnis pasaulis? Manau, kad atsakymas paprastas – geresnis pasaulis toks, kuriame žmonės laimingesni. Kodėl? Nes visi žmonės nori būti laimingi ir niekas nenori kentėti. Mus visus sieja noras būti laimingiems.
Tačiau panašu, kad šiandien pasaulį ištiko emocinė krizė. Žmonės patiria kaip niekad didelį stresą, nerimą ir depresiją. Atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų bei generalinių direktorių ir jų pavaldinių didžiausias per visą istoriją. O noras pasipelnyti dažnai užgožia įsipareigojimus žmonėms, aplinkai ir visuomenei.
Mana, kad skirtyti žmones į „mus“ ir „juos“ esame linkę tik todėl, kad nesuvokiame, kad visi esame susiję. Esame tos pačios pasaulinės ekonomikos dalyviai, todėl esame vienas nuo kito priklausomi, o klimato ir pasaulio aplinkos pokyčiai daro įtaką mums visiems. Be to, esame žmonės, todėl fiziškai, protiškai ir emociškai visi esame vienodi.
Pažvelkime į bites. Jos neturi konstitucijos ar policijos ir niekas jų nemoko moralės, tačiau kad išgyventų, jos bendradarbiauja. Kartais jos susipyksta, tačiau kolonija gyvuoja tik bendradarbiavimo dėka. O žmonės turi konstitucijas, sudėtingas teisines sistemas ir policijos pajėgas. Esame nepaprastai protingi ir gebame jausti didelę meilę ir prieraišumą. Tačiau nepaisant daugybės nuostabių mūsų savybių atrodo, kad tokio pat stipraus gebėjimo bendradarbiauti neturime.
Įvairiose organizacijose žmonės kartu dirba kiekvieną dieną, tačiau daugelis vis tiek jaučiasi vieniši ir patiria stresą. Nors esame socialūs gyvūnai, nebejaučiame atsakomybės vienas už kitą. Taigi turime užduoti sau klausimą, kas nutiko.
Manau, kad skiriame tiek dėmesio materialiam vystymuisi ir turto kaupimui, kad pamirštame pamatinius žmogiškus gerumo ir rūpesčio poreikius. Įsipareigoti grąžinti žmonių vienybę ir altruizmą savo broliams ir seserims būtina, kad visuomenės, organizacijos ir individai klestėtų ir ateityje. Atsakomybę užtikrinti, kad taip bus, turime prisiimti visi.
Ką gali padaryti vadovai?
BŪTI SĄMONINGAIS
Lavinkite protinę ramybę. Kadangi esame žmonės, turime nepaprastą intelektą, padedantį mums analizuoti informaciją ir planuoti ateitį. Gebame kalbėti ir taip perteikti savo įžvalgas kitiems. Kadangi mūsų gebėjimą tinkamai naudotis intelektu slopina destruktyvios emocijos, pavyzdžiui, pyktis arba pernelyg didelis prisirišimas, turime išmokti jas suvaldyti.
Baimė ir nerimas lengvai perauga į pyktį ir smurtą. Baimės priešingybė – tai pasitikėjimas, kuris kartu su šiluma ir meile didina mūsų pasitikėjimą savimi. Baimę taip pat slopina užuojauta, nes ji išreiškia susirūpinimą kito gerove. Tai šie dalykai pritraukia draugus, o ne pinigai ir galia. Kai mus užvaldo pyktis ir prisirišimas, nesugebame aiškiai ir visapusiškai įvertinti situacijos. O kai jaučiame gailestį, mūsų protas nurimsta, todėl gebame pasinaudoti savo intelektu praktiškai, aiškiai ir ryžtingai.
BŪTI NESAVANAUDŽIAIS
Mums iš prigimties būdingas savanaudiškumas – tai būtina, kad išgyventume. Tačiau mums reikalingas ir išmintingas savanaudiškumas – t. y., dosnumas, bendradarbiavimas ir atsižvelgimas į kitų interesus. Bendradarbiavimas kyla iš draugystės, draugystė – iš pasitikėjimo, o pasitikėjimas – iš gerumo. Kai nuoširdžiai rūpinsitės kitų gerove, neliks paskatų sukčiauti, užsipuldinėti ar išnaudoti kitus – tada galėsite būti nuoširdūs, teisingi ir elgtis skaidriai.
BŪTI GAILESTINGAIS
Didžiausias laimingo gyvenimo šaltinis – šilta širdis. Net gyvūnai geba išreikšti gailestį. O žmonės gailestį gali suderinti su intelektu. Naudodamiesi protu gailestingumą galime jausti visiems 7 milijardams pasaulio gyventojų. Destruktyvios emocijos susijusios su nežinojimu, o gailestis – konstruktyvi emocija, susijusi su intelektu. Vadinasi, jo galima išmokyti ir išmokti.
Laimingo gyvenimo šaltinis slypi mūsų viduje. Kadangi daugelyje pasaulio kampelių problemas sukelia gana gerai išsilavinę žmonės, aišku, kad vien išsilavinimo neužtenka. Mums reikia skirti daugiau dėmesio vidinėms vertybėms.
Skirtumas tarp smurto ir nesmurto slypi ne pačiame veiksme, o veiksmų imtis paskatinusiuose motyvuose. Pykčio ir godumo paskatinti veiksmai paprastai būna smurtas, o gailesčio ir rūpesčio kitais paskatinti veiksmai paprastai būna taikūs. Vien melsdamiesi pasauliui taikos neatnešime – turime imtis veiksmų sutramdyti smurtą ir korupciją, kuri drumsčia taiką. Jei nesiimsime veiksmų, taikos laukti neverta.
Taika taip pat reiškia ramybę ir apsaugą nuo pavojų. Ji susijusi su mūsų protiniais nusistatymais ir proto ramybe. Svarbiausia suprasti, kad ramybė slypi mumyse. Kad ją rastume, turime turėti gerą širdį ir naudotis intelektu. Žmonės dažnai nesupranta, kad norint išgyventi, gera širdis, gailestingumas ir meilė būtini.
Budistų tradicijoje kalbama apie tris gailestingų vadovų tipus – vedlį, vedantį žmones į priekį, priimantį riziką ir rodantį pavyzdį; keltininką, kuris rūpinasi savo keleiviais ir visais upės vingiais; bei piemenį, kuris pasirūpina, kad visi saugiai eitų pirma jo. Tai trys skirtingi vadovavimo stiliai, trys skirtingi požiūriai, tačiau juos sieja visa apimantis rūpestis tais, kuriems vadovaujama.