Prieš trejus metus vienas žymus akademikas pareiškė, kad Taivano ekonomikai „gresia mirtis“. Nors žodžiai buvo hiperbolizuoti, jo minčiai daug kas pritarė. Taivaną kamavo visa virtinė iš pažiūros neišsprendžiamų problemų. Daugelis geriausių šalies įmonių pasitraukė į Kiniją; atlyginimai nekilo; ekonomikos augimas vis lėtėjo, o visuomenė sparčiai seno. Atrodė, kad Taivano aukso amžius, kai jis būdavo vadinamas Azijos tigru ir giriamas už spartų ekonomikos vystymąsi, liko praeityje.
Tačiau 2020 m. Taivanas grįžo į auksinius laikus – dabar jis vėl turi vieną greičiausiai pasaulyje augančių ekonomikų. Žinoma, prognozuojama, kad šalies ekonomika šiais metais išaugs tik apie 2 proc., tačiau dėl koronaviruso toks augimas neįprastas – manoma, kad šiais metais bus tik keliolika šalių, kurių ekonomikos apskritai augs. Pirmą kartą per kelis dešimtmečius tikėtina, kad Taivano ekonomika augs greičiau negu Kinijos. Tačiau vis dar neaišku, ar tokia stulbinanti stiprybė – tai naujas Taivano ekonomikos puslapis, ar tik trumpa išimtis.
Paaiškinti, kol Taivanui šiais metais sekasi gana gerai, galima pažvelgus į du su pandemija susijusius veiksnius. Pirma, Taivanas buvo vienintelė šalis pasaulyje, sugebėjusi sustabdyti COVID-19 plitimą neuždarius mokyklų, biurų ir parduotuvių. Šalies vyriausybė numanė, kad Kinijoje gali atsirasti naujų ligų, todėl keliautojus iš Uhano ėmė tikrinti dar 2019 m. pabaigoje, vos tik pasirodė žinių apie mįslingos plaučių ligos protrūkį. Dėl to, kad šalyje labai kruopščiai sekami užsikrėtusiųjų kontaktai ir beveik visi nešioja kaukes, gyvenimas beveik nepasikeitė. Nuo liepos mažmeninės prekybos parduotuvių ir restoranų pelnas palyginus su praeitais metais išaugo.
Antra, Taivano gamyklos buvo gerai pasiruošusios patenkinti dabartinę pasaulio paklausą. Nuo mažyčių puslaidininkių iki milžiniškų kompiuterių serverių – elektroninės prekės sudaro trečdalį Taivano eksportų. Daugeliui žmonių staiga pradėjus dirbti iš namų tokių gaminių kaip planšetiniai kompiuteriai ir ausinės paklausa kaip niekad išaugo. Taigi nors pasaulio prekyba šiais metais sumažės maždaug 10 proc., Taivano eksportai išaugs apie 5 proc.
Pandemijai silpstant abu šie puikių rezultatų šaltiniai greičiausiai išseks. Tačiau Taivanui taip pat buvo naudinga įtampa tarp Kinijos ir JAV. Anksčiau į Kiniją investavusios Taivano įmonės dalį operacijų grąžino namo, kad galėtų išvengti JAV tarifų. Tarp grįžusiųjų buvo dviračių gamintoja „Giant“, popieriaus įmonė „Long Chen“ ir kompiuterių gamintoja „Compal“. Praeitais metais investicijos į gamyklas ir kitą ilgalaikį turtą Taivane pasiekė visų laikų rekordą – 4,3 mlrd. Taivano dolerių (150 mlrd. JAV dolerių), o šiais metais gali pralenkti ir jį.
Po „Hwa Ya Technology Park“ sklindantis metalo skambėjimas dideliame salos šiaurės mieste Taojuane atskleidžia, kad prasidėjo statybų bumas. Viena didžiausių pasaulio elektronikos prekių gamintojų „Quanta Computer“ padidino aukštųjų technologijų serverių, kuriuos anksčiau gamino Kinijoje, gamybą namuose. Be to, darbuotojai jau griauna mėlynus plastikinius pastolius prie dar didesnės naujos serverių gamyklos, pastatytos už 15 mlrd. Taivano dolerių (525 mln. JAV dolerių). „Netrukus ji bus paruošta“, – linksmai pareiškė šalmą mūvintis darbininkas.
Tačiau kai kas nerimauja, kad šis augimas, kurį paskatino D. Trumpo prekybos politika, gali išsikvėpti į Baltuosius rūmus įžengus Joe Bidenui. Nors J. Bidenas pasižadėjo su Kinija elgtis griežtai, gali būti, kad jis norės sumažinti jai įvestus tarifus. Tačiau Taivano ekonominių tyrimų instituto akademikas Gordonas Sunas mano, kad Taivano įmonės ir toliau bandys diversifikuoti gamybą ir tolti nuo Kinijos. „Jos negali sau leisti įsitraukti į dar vieną prekybos karą, net jei to tikimybė maža“, – teigia jis.
Jei įmonės į Taivaną grįžo ilgam, iš dalies bus išsprendžiama viena problema dėl ateities: nuolatinis gerų įmonių ir gerų darbų nutekėjimas į Kiniją. Kitoje Taivano sąsiaurio pusėje gyvena apie 400 000 taivaniečių – maždaug 2 proc. populiacijos. Taivano įmonės su baime kalba, kad stiprėjanti „raudonoji tiekimo grandinė“ Kinijoje netrukus ims varžytis su tokiomis Taivano įmonėmis kaip „Foxconn“, kuri gamina daugumą „Apple“ telefonų „iPhone“. Varžybos su Kinija taip pat prisidėjo prie lėto atlyginimų augimo Taivane. Atsižvelgus į infliaciją atlyginimai nuo 2000 m. neaugo, o vidutinis atlyginimas siekia tik 20 000 JAV dolerių per metus.
Tačiau išaugusios investicijos Taivane aiškiai turi ribas. Prezidentė Tsai Ing-wen dažnai mini šalies „penkis trūkumus“ – žemės, vandens, energijos, darbininkų ir talento stoką. Tačiau mažoje saloje, kur pamažu atsisakoma branduolinės energijos, o gimstamumo lygis mažiausias pasaulyje, ką nors pakeisti sunku. Šiais metais Taivano visuomenė oficialiai ėmė trauktis, o vyriausybė prognozuoja, kad dabar 24 mln. gyventojų turinčios šalies populiacija iki 2070 m. sumažės iki 16 mln.
Šias chroniškas problemas sunkina ir nepaneigiama Taivano priklausomybė nuo Kinijos. Beveik 40 proc. Taivano eksportų keliauja į Kiniją ir Honkongą. „Taivanas negali paprasčiausiai atsikratyti Kinijos ekonomikos ir ieškoti kitų augimo šaltinių“, – teigia I. Tsai pirmtakui, kuris stengėsi suartėti su Kinija, dirbęs ekonomistas Chen Chien-liang.
Taivanas gali išsigelbėti dėl to, kad Kinijai Taivano produktų reikia taip pat smarkiai, kaip Taivano įmonėms reikia Kinijos rinkos. Kinijos įmonėms dar labai toli iki tokio meistriškumo, kokį pasiekia Taivano įmonė TSMC, gaminanti pažangiausius pasaulio puslaidininkius. Blogiausia, ką šiais metais Taivano ekonomikai padarė Kinija – tai apribojo iš Kinijos atvykstančių turistų kiekį (ironiška, tačiau gali būti, kad tai padėjo Taivanui išvengti COVID-19). Kur kas daugiau žalos gali padaryti JAV, jei įves naujas taisykles, draudžiančias dirbti su Kinijos klientėmis, pavyzdžiui, telekomunikacijų milžine „Huawei“.
Ekspertų organizacijos „Yuanta-Polaris Research Institute“ atstovas Liang Kuo-yuan mano, kad ekonominis sprendimas paprastas, tačiau sunkiai įgyvendinamas. Pasak jo, sala tokiose pramonės šakose kaip medicininės įrangos ir baterijų gamyba turi tapti tokia pat nepakeičiama, kokia tapo puslaidininkių gamybai. Tokios aukštos vertės nišos padės apsaugoti Taivaną nuo Kinijos spaudimo ir bus tinkamos ribotą išteklių ir žmonių kiekį turinčiai šaliai.
Metai įspūdingo augimo prie šio tikslo priartėti nepadėjo. C. Liang nerimauja, kad Kinija lenkia Taivaną kurdama ilgalaikius ekonominius planus. Tačiau po daugelio niūrių metų puikus pasirodymas tokiais sunkiais metais daugeliui Taivane suteikė pasitikėjimo savimi. Taojuane, visai šalia „Hwa Ya Technology Park“, stovi mažas Chriso Liango restoranas. Jis tikina, kad iš technologijų įmonių ateinančių klientų tarpe galima pajausti visiškai pasikeitusią nuotaiką,. „Sugebėjus suvaldyti pandemiją žmonių nuomonės apie ekonomiką pasikeitė. Žmonės jaučia daugiau optimizmo“, – tikino jis.