O mes manome, kad sulėtėjimas neišvengiamas. Demografiniai duomenys atskleidžia, kad Kinijos darbingo amžiaus populiacija mažėja. Jei darbo našumas staigiai nepakils, dėl sumažėjusios darbo jėgos bendrasis vidaus produktas augs lėčiau. Be to, Kinijos polinkis skolintis gali užkirsti kelią bandymams atsinaujinti, nes sumažės investicijoms į pardavimus užsienyje skirto kapitalo, o valstybės eksportai gali tapti ne tokie konkurencingi. Be to, Kinijoje vadovavimo stilius inovacijoms itin nepalankus. Dėl to manome, kad po nepaprastai greito augimo Kinijos milžinių laukia sudėtinga ateitis.
Spėjama, kad nuo 2015 iki 2035 m. Kinijos darbingo amžiaus populiacija (nuo 15 iki 64 m.) sumažės 9 proc., o iki 2050 m. – net 20 proc. Rinka neteks 200 mln. žmonių.
Kompensuoti darbo jėgos stoką valstybė gali dviem būdais – arba pasikvietusi imigrantų padidinti darbuotojų skaičių, arba padidinti likusiųjų darbuotojų našumą. Tikimybė, kad Kinija mažėjančio gimstamumo problemą spręs pasikviesdama imigrantų, atrodo maža, nes ši valstybė svetingumu užsienio darbininkams negarsėja. Tačiau dėl mažėjančios darbingo amžiaus populiacijos kylančias problemas galima spręsti smarkiai padidinus darbo našumą. Jei našumas kyla, įmonės gali samdyti mažiau darbuotojų ir jiems mokėti daugiau, tačiau vis tiek išlikti pelningos, o didesni atlyginimai gali padėti padidinti vidinį vartojimą.
Ar Kinija gali kompensuoti ar sustabdyti produktyvumo mažėjimą? Tai priklauso nuo to, kaip ateityje kis darbo našumą nulemiantys veiksniai ir ar įmonės sugebės pajamas iš smunkančio vidinio vartojimo pakeisti pajamomis iš eksporto (gaminant prekes Kinijoje ir parduodant užsienyje) bei pardavimų užsienyje (gaminant prekes užsienyje ir parduodant užsienyje).
Kad galėtume prognozuoti, kaip kis Kinijos produktyvumas, turime nustatyti, kas labiau tikėtina – ar kad nepaprastai greitą augimą nulėmę veiksniai stiprės, ar kad liks tokie patys ar net silps. Ekonomistai ir verslo strategai išskiria tris Kinijos augimą paskatinusius veiksnius:
— ŽEMĄ PRADINĮ PRODUKTYVUMO LYGĮ. 1994 m. Kinijos BVP tebuvo 564 mlrd. JAV dolerių, o BVP vienam gyventojui – vos 473 JAV doleriai. 2014 m. BVP išaugo iki 10 trln. JAV dolerių. Tačiau būtina pripažinti, kad kuo BVP labiau išauga, tuo palaikyti tokį patį augimo greitį sunkiau. O dėl mažėjančio darbuotojų skaičiaus sunkumai dar padidėja.
— DARBO JĖGOS PERTEKLIŲ. Vidinė migracija išauga tik tada, kai kaimo vietovėse atsiranda darbo jėgos pertekliaus. Panašu, kad Kinijoje jo nebėra. Per pastaruosius 10 metų migruojančiųjų iš kaimo į miestą smarkiai sumažėjo, o 2016 m. iš kaimo vietovių išvyko tik 0,3 proc. gyventojų. Per ankstesnį dešimtmetį iš kaimo į miestą išvyko net 280 mln. darbininkų.
— LENGVAI GAUNAMĄ TECHNOLOGIJĄ. Užsienio įmonės ima suprasti, kad atiduoti Kinijai patentuotą technologiją mainais už prieigą prie rinkos nebeapsimoka, nes Kinijos verslai tampa vis brandesni ir konkurencingesni. Dėl to Kinijos vyriausybė suprato, kad lengvai padidinti produktyvumą pasinaudojant svetimomis technologijomis nebepavyks.
Dėl šių priežasčių manome, kad Kinijos įmonėms bus sunku pasiekti ateityje reikalingą produktyvumo lygį. Taigi norint neprarasti savo vietų geriausių pasaulio įmonių 500‑tuke lieka tik viena išeitis – didinti eksportą ir pardavimus užsienyje. Tačiau siekti šių tikslų trukdo dvi svarbios kliūtys – dideli įsiskolinimai ir konservatyvi bei uždara vadovavimo kultūra.
Daugelis tarptautinių Vakarų įmonių garsėja greitumu, gebėjimu prisitaikyti ir inovatyvumu. Tokie konkurenciniai pranašumai – neatsitiktiniai. Jie – įmonių tikslingai pasirinktos, prisiimtos ir išvystytos įmonės kultūros bei ugdytų darbuotojų gebėjimų pasekmė. Kad pakeistų savo vadovavimo stilių, Kinijos įmonių lyderiai privalo imtis toliau pateikiamų veiksmų.
— RODYTI PAGARBĄ. Dirbdami dažnai girdime skundų dėl Kinijos įmonių ir vadovų elgesio. Juos gerai apibendrino vienos valstybės, kurioje daugybė didelių Kinijos įmonių per pastaruosius kelerius metus padarė nemažai investicijų, vyriausybės atstovas: „Galbūt taip yra dėl to, kad Kinija tokia didelė ir taip greitai augo, tačiau Kinijos įmonių vadovai visada pasirodo šiek tiek arogantiški ir mano, kad gali manipuliuoti tiekėjais, nekreipti dėmesio į bendruomenes ir neatsižvelgti į aplinkosaugą – t. y., elgtis taip, kaip elgiasi namuose.“
— KVIESTIS DARBUOTOJŲ IŠ UŽSIENIO. Kinijos įmonėms reikia paspartinti savo pastangas suburti pasaulio lyderius, tačiau ne tik el. paštu ar telekonferencijomis, bet ir asmeniškai. Daug kas mano, kad į savo būstinę pasikviesti darbuotojų iš užsienio padalinių ir paskirti jiems tarptautinių užduočių būtina, kad įmonės ugdytų lyderius, skatintų įvairovę, plėstų akiratį bei kurtų bendradarbiavimo tinklus ir didintų pasitikėjimą vieni kitais. Nors su Kinijos įmonėmis dirbame jau daugiau kaip 30 metų, iki šiol nematėme nė vienos įmonės, kurioje į tokią praktiką būtų žvelgiama rimtai.
— MAŽINTI IŠVYKSTANČIŲ DARBUOTOJŲ. Po pasaulį besiplečiančioms įmonėms siųsti darbuotojus iš savo šalies į užsienio padalinius atrodo natūralu. Tačiau nors tokia praktika turi tam tikrų privalumų, pavyzdžiui, palengvina komunikaciją, tyrimai atskleidžia, kad tokie privalumai labai riboti.
— INVESTUOTI Į LYDERIŲ UGDYMĄ. Kad išsiugdytų pasaulinių lyderių, įmonėms reikia ne tik siųsti darbuotojus dirbti užsienyje, bet ir vykdyti oficialias mokymo programas. Daugeliu atveju tokios programos apima daugybę temų ir ne kartą suburia dalyvius mokytis kartu, be to, jose vykdomi projektai ir kitokia veikla, padedanti žmonėms palaikyti ryšius net ir tada, kai grįžta į gimtąją šalį ir fiziškai nebebūna kartu.
— KURTI INOVACIJAS NE KINIJOJE. Norint tai padaryti, reikia keisti mąstyseną ir nustoti laikyti Kiniją pasaulio centru. Tačiau yra viena gera naujiena – keturios anksčiau minėtos rekomendacijos labai padės sėkmingai įgyvendinti penktąją.
Nors daugelis Kinijos įmonių puikiai geba pasinaudoti savo dydžiu ir aplinka, kad įgautų pranašumų vidaus rinkoje, jos prastai pasiruošusios plėtrai visame pasaulyje, kuri bus reikalinga, jei įmonės norės išlaikyti įgytą aukštą savo padėtį. Tačiau jei Kinijos įmonių lyderiai nepasikeis, prognozuojame, kad jos įmonės iš geriausių pasaulio įmonių 500‑uko bus išstumtos.
+++
Trumpai apie idėją
PROBLEMA
Nors labai tikėtina, kad netrukus Kinija pralenks JAV ir taps daugiausiai į „Fortune 500“ sąrašą įtrauktų įmonių turinčia valstybe, jos triumfas gali trukti neilgai.
KODĖL IŠKILO TOKIA PROBLEMA
Į „Fortune 500“ sąrašą įtrauktos Kinijos įmonės didžiąją dalį pajamų gauna iš vidaus rinkų, o dėl sparčiai besitraukiančios darbingo amžiaus populiacijos tikėtina, kad bendrasis vidaus produktas labai sumažės, nebent staiga smarkiai išaugtų darbo našumas (tačiau tikimybė, kad taip nutiks, maža). Puikus pavyzdys, kokios pasekmės laukia įvykus tokiems demografiniams pokyčiams – Japonija.
SPRENDIMAS
Kad neprarastų savo pozicijų „Fortune 500“ įmonių sąraše, Kinijos milžinėms reikės pakeisti mąstyseną ir ugdyti savybes, labiau būdingas tarptautinėms įmonėms iš mažų valstybių, pavyzdžiui, Šveicarijos – t. y., vykdyti tokius pokyčius, kokių iki šiol nepavyko įgyvendinti Japonijai.
+++
Ar Kinija paseks Japonijos pėdomis?
Dėl didžiulio vidaus rinkos augimo Kinija gali pralenkti JAV ir tapti daugiausiai į „Fortune 500“ sąrašą įtrauktų įmonių turinčia valstybe. Tačiau jai teks susidoroti su tokiomis pačiomis problemomis, kaip ir spartaus augimo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje netekusiai Japonijai.
Jei staigiai nepakils darbo našumas, dėl greitai mažėjančios Kinijos darbingo amžiaus populiacijos taip pat smarkiai sumažės ir BVP. Kai darbingo amžiaus populiacija sumažėjo Japonijoje, valstybei ilgam padidinti darbo našumo ir palaikyti BVP augimo nepavyko.
Daugelis stebėtojų dėl mažėjančio gimstamumo kaltina liūdnai pagarsėjusią Kinijos vieno vaiko politiką. Tačiau pažvelgus į Pasaulio banko duomenis matoma, kad gimstamumas buvo pradėjęs mažėti daugiau kaip dešimtmetį prieš jos įvedimą. Toks pokytis greičiausiai susijęs su beveik visur pastebima tendencija, kad kylant gyvenimo lygiui gimstamumas mažėja.
+++
Ar pardavimai užsienyje ir eksportas svarbūs?
Net jei darbo našumas nedidėja, įmonės gali sušvelninti mažėjančios darbingo amžiaus populiacijos sukeltas pasekmes didindamos eksportą ir pardavimus užsienyje. Pagal grynąjį eksporto kiekį Kinija pasaulyje pirmauja, tačiau pagal procentine BVP dalimi išreikštą eksportą nuo kitų valstybių atsilieka, tad galima spėti, kad jei vidaus rinka susitrauks, didžiausioms jos įmonėms gresia prarasti savo pozicijas geriausių pasaulio įmonių 500‑uke.
+++
Kinijos problemos dėl įvairovės
Pasak mokslinių tyrimų, įvairovė vadovų tarpe koreliuoja su gerais pardavimų užsienyje ir eksporto rodikliais. Mūsų atliktos analizės duomenimis, Kinijos įmonėms vadovauja beveik vien kinai. Dėl to galima spėti, kad norint sulėtėjusio vidaus rinkos augimo pasekmes sušvelninti didinant eksportą ir pardavimus užsienyje, joms, kaip ir Japonijos įmonėms, kils sunkumų. Didžiausią įmonių vadovybės įvairovę ir didžiausią procentine BVP dalimi išreikštą eksporto bei turto užsienyje dalį turinti valstybė pasaulyje – tai Šveicarija.
+++
Ko galima pasimokyti iš Šveicarijos pavyzdžio
Šveicarijos ekonomika sudaro tik vieną dvyliktąją Kinijos ekonomikos, todėl pasaulinėje arenoje norinčios išsilaikyti Šveicarijos įmonės neturi kito pasirinkimo – jos privalo daug dėmesio skirti eksportui ir pardavimams užsienyje. Joms tai puikiai sekasi – pagal savo dydį Šveicarija eksportuoja 2,3 karto daugiau prekių ir turi 10,7 karto daugiau turto užsienyje negu Kinija.
Kokia tokių neįtikėtinai gerų Šveicarijos rezultatų paslaptis? Norėdami atsakyti į šį klausimą, surengėme struktūruotus interviu su daugiau kaip trimis dešimtimis Šveicarijos įmonių vadovų ir pastebėjome, kad beveik 70 proc. jų Šveicarijos įmonių sėkmės užsienyje priežastimi laiko vieną dalyką – vadovų įvairovę. Vieno vadovo žodžiais tariant: „Jei norite pardavinėti savo prekes skirtingose šalyse su skirtingomis politinėmis sistemomis, reguliavimo institucijomis bei skirtingus pomėgius turinčiais klientais, reikės plačios patirties įgijusių žmonių. Jei vadovai visi kilę iš vienos šalies, kurioje dirbo visą gyvenimą, to padaryti nepavyks. Norint gauti pajamų iš viso pasaulio, reikia pasaulinių lyderių.“
Kad šveicarai tokios filosofijos laikosi, įrodo ir statistika. Didelėse Šveicarijos įmonėse ne šveicarai sudaro vidutiniškai 62 proc. nevykdomųjų valdybos narių. 55 proc. 20‑ies didžiausių Šveicarijos įmonių generalinių direktorių taip pat nėra šveicarai. Iš 13 bankininkystės milžinės UBS grupės vykdomosios valdybos narių keturi nariai yra šveicarai, du turi dvigubą pilietybę, o septyni – kitų valstybių tautiečiai. O direktorių valdyba dar įvairesnė. Iš 15 narių du yra šveicarai, trys turi dvigubą pilietybę, o aštuoni – ne šveicarai.
Kiek mažiausiai įvairovės reikia įmonėms, nenustatyta, tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia, kad kuo daugiau pajamų iš užsienio, tuo įvairesnė turi būti vadovybė, antraip augimas sulėtėja, o pelnas neauga. Šveicarijos įmonės šitai žino, todėl samdydamos, mokydamos ir skirdamos postus laikosi politikos į pasus neatsižvelgti.