Nepaisant to, rinkimai Trumpui nebuvo tragiški. Pagal bendrą skaičių – daugiau nei 71 mln., ir dar skaičiuojama – jis bus antras daugiausiai balsų surinkęs kandidatas JAV istorijoje. Tiesa, bėda, kad nusileista būtent Bidenui (75,5 mln.).
Visgi garsiai artikuliuoti Demokratų partijos lūkesčiai nušluoti nepopuliarų šalies vadovą bei perimti visų pagrindinių politinių institucijų kontrolę nepasiteisino. Taip, raktai į Baltuosius rūmus atiteks „mėlyniesiems“. Tačiau „raudonieji“ Respublikonai turi geras galimybes išlaikyti trapią daugumą Senate (tam reikia pateisinti favoritų statusą bei laimėti antrus turus rinkimuose Džordžijos valstijoje sausio mėnesį). Tokia sėkmė suteiktų daugybę svertų blokuoti ambicingiausias Bideno ir jo bendražygių politines idėjas.
Tad kas sąlygojo tokį rezultatą? Kas tie Trumpo rinkėjai, leidę jam išlikti konkurencingu net ir po ketverių kontraversijomis apipintų valdžios metų? Preliminarius atsakymus duoda balsavusių amerikiečių apklausos („exit polls“), atliktos rinkimų metu. Žinoma, tai anaiptol nėra tiksliausia statistika (detali analizė planuojama po kelių mėnesių), tačiau tam tikras tendencijas gali atskleisti. Ypatingai lyginant analogiškus 2016 ir 2020 metų rinkimų skaičius.
Akivaizdu, kad Trumpo stiprybė išlieka baltaodžiai rinkėjai, sudarantys apie du trečdalius viso šalies elektorato. Jų tarpe nacionaliniu mastu pareigas einantis prezidentas gavo 57 proc. balsų, tuo metu Bidenas – 42 proc. Visgi Bideno rezultatas šiek tiek geresnis, nei prieš ketverius metus pasiekė Hillary Clinton. Tą gali lemti aplinkybė, jog baltaodžių vyrų kategorijoje Trumpas penktadaliu pralenkė varžovą, bet šis skirtumas neprilygo turėtam praėjusiuose rinkimuose (31 proc.).
Be to, Trumpas ne baltaodžių rinkėjų tarpe surinko apie 26 proc. balsų. Gali atrodyti nedaug, bet tai – 5 proc. didesnė dalis, nei prieš ketverius metus. Trumpo rezultatas įeis ir į istoriją, mat yra geriausias tarp visų Respublikonų partijos kandidatų į prezidentus nuo pat 1960-ųjų, kuomet Richardas Nixonas ne baltaodžių rinkėjų tarpe gavo 32 proc.
Pavyzdžiui, afroamerikiečių rinkėjų tarpe Trumpo rinkėjų pagausėjo 5 proc. tarp vyrų ir 4 proc. tarp moterų. Tai rodo, jog supaprastintas naratyvas apie socialinius skaudulius, tokius kaip rasizmas, ekonominė atskirtis, nėra visa paaiškinantis. Fareedas Zakaria pažymi, jog Demokratų partija pernelyg dažnai suplakė skirtingas rasines grupes (ispanakalbius, afroamerikiečius ir pan.), priskirdama joms identiškas problemas bei neatsižvelgdama į rinkėjų individualų (ne grupinį) politikos procesų vertinimą. Juk vien ispanakalbių grupei priskiriama 60 mln. žmonių, kurių kilmė veda į bent 15 skirtingų valstybių – ir kurių pasaulėžiūra anaiptol nėra unifikuota.
Kritikos neatlaiko ir dažnas šiandieninių Respublikonų sukarikatūrinimas į neišsilavinusias, sąmokslo teorijomis besivadovaujančias, odiozines bendruomenes. Tokių tendencijų, akivaizdu, yra (vien ko verta sąmokslo teorijos QAnon šalininkės sėkmė Atstovų rūmų rinkimuose). Ir visgi bendrame paveiksle tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą amerikiečių skirties beveik nematyti: 51 proc. balsavo už Bideną, 46 proc. už Trumpą (skirtumai kiek didesni kai kalbama apie turinčiuosius magistro ir aukštesnius laipsnius: 62 proc./36 proc.). Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, kategorijoje Trumpas netgi minimaliai aplenkė varžovą (+1 proc.), nors prieš ketverius metus Clinton buvo surinkusi 7 proc. daugiau. LGBTQ bendruomenės tarpe už Trumpą balsavusiųjų per ketverius metus pagausėjo dvigubai iki 28 proc.
Žinoma, balsai už Trumpą nebuvo vien simpatijų jo asmenybei išraiška. Prezidento rinkimuose, kuriuose iš esmės tėra du kandidatai, nemažą dalį elektorato motyvuoja ne palaikymas savam, o priešiškumas alternatyvaus kandidato atžvilgiu. Nepaisant to, Trumpas pranoko lūkesčius ir buvo arti antrosios kadencijos. Bet tikslo, panašu, pasiekti nepavyko – tai bus vos antrasis kartas per pastaruosius keturiasdešimt metų, kuomet pareigas einantis prezidentas priverstas trauktis jau po pirmųjų ketverių metų.
