Kuo ypatingas Kauno modernizmo paveldas? Kokia yra paveldo kultūra Lietuvoje? Kaip užtikrinti, kad paveldas dalyvautų vystyme, šiuolaikiniuose procesuose, leistų žengti į priekį, pasiimant kažką iš praeities? Kurie objektai, iškilę Lietuvoje per pastaruosius 30 metų, tikriausiai taps saugotinu paveldu ateityje? Kaip žinoti, kad šiandien prieštaringai vertinami statiniai netaps „naujuoju Eifeliu“ – miesto simboliu, kuris buvo sutiktas su dideliu nepasitenkinimu?
„Mano nuomone, Kauno modernizmas yra specifinis dėl to, kad jame yra daug individualumo ir šilumos – žmogiško mastelio. Nėra „vienos melodijos“ – pavyzdžiui, Rusijos konstruktyvizmas. Didžioji dalis tos naujos kartos architektų mokėsi Vokietijoje, bet ryškiausios žvaigždės – Romoje, kažkas Prahoje, kažkas Šveicarijoje, Prancūzijoje. Jie visi grįžo čia ir bandė kažką komponuoti – išėjo pakankamai simpatiškas momentas. Vienareikšmiškai, Kauno raktažodis yra „jaukumas“, – tikina doc. dr. Vaidas Petrulis.
Jo teigimu, sakoma, kad paveldas yra kaip baigtinis resursas – kiek jo turime, tiek, daugiau ir nebus, kaip naftos. Kaune šis resursas suteikia galimybę kurti kokybišką XXI amžiaus miestą. Tačiau visoje Lietuvoje paveldo kultūrą galima padalinti į dvi dalis – viena vertus, yra atskiri džiuginantys židiniai, bendruomenės, kur puoselėjama aplinka, ir yra oficialioji paveldosauga, kuri dvelkia XX amžiumi ir muziejiniu suvokimu.
