Gintarė Bakūnaitė
Rusija. Blogio veidai
2022 m. rugsėjo 9 d. 05:30
Prenumeratoriams skirtas turinys
Po to, kai 2022 m. vasario 24 d.
Rusija pradėjo didelio masto karinį puolimą prieš Ukrainą,
Vakarų pasaulis pamatė nepagražintą realybę – rusai kariauja be jokių taisyklių, tarsi jiems niekada ir nebūtų galiojusi tarptautinė teisė ar tiesiog žmogiškos pasaulio normos.
Tačiau patiems ukrainiečiams rusų veikimo metodai skaudžiai, bet labai gerai buvo žinomi dar iki lemtingo 2022 m. vasario 24-osios ryto ir net gerokai iki Antrojo pasaulinio karo.
„Per pastaruosius 100 metų buvo mažiausiai du Rusijos bandymai įvykdyti genocidą Ukrainoje: pirmasis – Holodomoras, dirbtinai sukeltas 1932-1933 m. badmetis, ir dabartinis genocidas, kuriam įsakymą davė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“ , – rašo leidinys „Kyiv Post“.
Delfi projektas „Rusija. Blogio veidai“ kviečia susipažinti su Holodomoro istorija, kuri šiandieną tampa liudijimu apie nesikeičiančius, žiaurius ir nusikalstamus Rusijos veikimo principus. Žemiau pateikiame teksto santrauką su svarbiausiais faktais:
Žlugus Rusijos imperijai Ukrainoje prasidėjo 1917–1921 m. revoliucija: 1917 m. birželį Ukraina paskelbė savo autonomiją Rusijos sudėtyje. Tų pačių metų lapkritį buvo įkurta Ukrainos Liaudies Respublika, ji vis dar buvo priklausoma nuo Rusijos, o 1918 m. sausio 22 d. paskelbta nepriklausoma Ukrainos Liaudies Respublika.
Ukrainos nepriklausomybės kelias buvo trumpas – vienu metu šalies pajėgoms teko gintis nuo Raudonosios armijos, Baltosios armijos ir lenkų pajėgų.
1918 m. per dvi savaites trukusią Kyjivo okupaciją M. Muravjovo pajėgos nužudė 5000 ukrainiečių, Odesoje buvo nužudyta daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
1920 m. Rusija į Ukrainą pasiuntė milijoną karių. Tų metų vasarą vasarą Ukrainoje jau veikė 24 koncentracijos stovyklos. Bolševikai tuo metu jau buvo užėmę beveik visą Ukrainą. Nepraėjus nė metams SSRS pradėjo grūdų konfiskavimą iš ukrainiečių, pagrindinis tokios politikos tikslas buvo išmaitinti Rusijos miestų gyventojus ir Raudonąją armiją. Ukraina išgyveno pirmąjį badmetį.
1922 m. SSRS okupavo visą Ukrainą ir pavadino ją Ukrainos tarybine respublika.
Josifui Stalinui tapus vienvaldžiu SSRS diktatorium, Ukrainoje buvo pradėta priverstinė kolektyvizacija – sovietai visą darbo jėgą ir privačius ūkius bandė perimti savo kotrolėn. Ukrainiečiai stipriai priešinosi – valstiečiai kėlė riaušes, vykdė masinius protestus bei demonstracijas prieš valdžią, dešimtys tūkstančių Ukrainos žemdirbių bei ūkininkų paliko kolūkius.
„Norint suprasti Holodomorą, pirmiausia reikia suprasti pagrindinę jo priežastį, – „Delfi“ sako ukrainietė, Kyjivo universiteto istorijos mokslų daktarė Tetiana Boriak. – O pagrindinė priežastis buvo Stalino baimė prarasti Ukrainą.“
Besipriešinusių ūkininkų laukai buvo konfiskuojami, daugybė jų buvo ištremti arba priversti palikti savo namus.
1932 m. SSRS valdžia sąmoningai nustatė bet kokius ūkininkų pajėgumus viršijančias grūdų kvotas. Jų neįvykdžiusiuose ūkiuose pradėtos kratos, konfiskuoti visi grūdai, vėliau ir bet koks maistas, gyvuliai, net drabužiai. Prasidėjo Holodomoras, dar vadinamas Didžiuoju badu: žmonėms nebuvo leidžiama susirasti maisto kitur, SSRS uždraudė parduoti traukinių bilietus ūkininkams, o galiausiai apskritai uždarė Ukrainos sienas, kad badaujantys žmonės negalėtų išvykti.
„Kasdien iš bado Ukrainoje mirdavo beveik 25 tūkst., kas valandą – 1 tūkst., kas minutę – 17 žmonių“, – teigiama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro internetiniame puslapyje.
Holodomorą kaip sąmoningą SSRS suplanuotą genocido aktą yra pripažinusios 18 šalių, Rusija iki šiol tai neigia. Visą Holodomoro istoriją skaitykite išsamiame projekto tekste, jame taip pat rasite į specialią laiko juostą sudėtą įvykių chronologiją bei detalų šalių, pripažinusių Holodomorą genocidu, sąrašą.
