Mama pagimdo kūdikėlį, kuris šimtu dešimt procentų priklausomas nuo jos, ji rūpinasi, myluoja, nešioja mažyti ant rankų... Kūdikis auga, tampa vaiku ir štai – po beprotiškai greitai prabėgusių kokių 16 metų, prieš ją stovi gerokai jos ūgį pralenkęs jaunuolis, kuriam norėdama pasakyti pastabą turi pakelti savo galvą aukštyn. Sumišusi, nerimastinga, pasimetusi – žodžiai, geriausiai apibūdinantys mamos jauseną. O kur dar jausmas, kad sensti. Aplinkiniai žeria pagyras, kad atrodai su sūnumi, kaip su broliu, bet baikit… Nemanau... Viduje vis tiek supranti, kad metai bėga.
O kaip jis kalba, balsas vieną dieną lūžta, nors esi šimtus kartų apie tai girdėjusi, bet kai tai įvyksta tavo „kūdikėliui“, natūraliai išsigąsti, galvoje sukasi mintys – „rimtai, čia tu“? Arba sėdi nuošalėje ir stebi, kaip jis elgiasi, kaip kalba, kaip mąsto, ką nusprendžia, bandai suprasti ir pritapti. Vis nerimauji, ar natūralu, kad pasivaikščiojimą parke su tėvais jis iškeičia į susitikimą su draugais, ar kompiuteris ir telefonas ne per daug užvaldo jo gyvenimą, o kas ta mergaitė, kuri iki vidurnakčio žinutėmis atakuoja...
Apie mergaitę galėtum ir paklausti, bet atsakymą tu žinai – „mam...baik...ji tik draugė“. Nesvarbu, neleidžia, tai ir nesiverži ten, kur ne tavo zona, nors toje zonoje labai daug nesuprantamų dalykų – matėte jaunuolių susirašinėjimą? Visi jie turi telefonuose, kompiuteriuose užraktus nuo tėvų ir, manau, veltui, nes drąsiai gali nenaudoti telefone jokių užraktų, nes vis tiek tų žinučių neiššifruosi, kad ir kaip norėsi.
Kaip gali suprasti, kad žodis „gerai“ jų žinutėje virsta tiesiog „K“, o žinote, kodėl? Todėl, kad vyko „asimiliacija“: žodis „gerai“ virto „OK“, kadangi „OK“ reikia spausti dvi raides, tai liko „KK“, galiausiai, kam vargintis paspausti du kartus raidę, tai paliko tiesiog „K“ – viskas paprastai! Taip paprastai, kaip ir tai, kuomet paprašai parašyti, ko nėra šaldytuve, gauni kelias šaldytuvo vidaus nuotraukas, nes taip paprasčiau, ir esi tikras, kad nebūsi apkaltintas, kad ką praleidai.
O žinote, kaip jie ieško informacijos internete? Pirmiausia video, jei gali pažiūrėti ar paklausyti, tai gink Dieve, nereikia skaityti, ir tik tada, jei išieškota ir įsitikinta, kad nėra vaizdo ir garso įrašų reikiama tema, tik tada, dar pasipriešinus kelias dienas, imamasi skaitymo.
Natūralu, matydama visa tai, stengiesi prisiminti, o kaip tu, kai buvai tokio amžiaus, mąstei, elgeisi ir, žinot, nepalengvėja, nes tuo metu tėvai atrodė senamadiški, nieko neišmanantys apie stilių ir gyvenimą, apskritai tokio amžiaus į 40-mečius žiūrėjai su užuojauta – nes tuo metu atrodė, kad 40-ties gyvenimas baigiasi.
Dabar, prisiminus, darosi juokinga. Juokiesi iš savęs, net pagalvoji, o jei tuo metu kas būtų davęs dabartinį protą, gyvenimas būtų susidėliojęs visai kitaip, nors kas čia žino, ar geriau. Kad kitaip, tai faktas, bet ar geriau... Žinoma, labai greitai juokas dingsta koridoriuje išvydus „kūdikio“ 44 dydžio kedus. 44 dydis 16-kos metų! Rimtai?.. Dar truputį ir batus reikės siūti pagal specialų užsakymą. Va taip va, mama, ir gyveni nuolatos mintyse kovodama ir ginčydamasi su savimi, spręsdama, prisimindama, lygindama, stengdamasi išlikti šiuolaikiška mama.
Laikui bėgant prisitaikai, pripranti, o jei ne, šeimoje atsiranda šuniukas, kačiukas, o jei tik leidžia galimybės ir sveikata, iškepamas pagrandukas – naujas kūdikėlis, kurio auginimas vėl leidžia realizuoti savo, kaip mamos poreikius.
