Augau dar tais laikais, kai turguje tekdavo matuotis džinsus ant mažo kartono gabalo. Spaudžiant minusui skubėdavau su mama į miesto turgavietę, kur pasitikdavo teta oranžiniais plaukais. Persirengimo kabiną atstodavo žalia marška, pakabinta ant vielos užuolaidiniais segtukais. Džinsai nuo šalčio panašėdavo į tą patį nelankstomą kartoną, ant kurio stovėdavau. Pardavėja su šypsena veide iš po maišų ištraukdavo veidrodį, ne didesnį nei mano galva, o aš mėgindama nuspręsti, ką ten matau, vadovaudavausi nuojauta – pirkti tuos džinsus ar ne.