K: Kokie žmonės dažniausiai renkasi dėl darbo gyventi atskirai?

A: Dauguma jų įgiję puikų išsilavinimą. Nors atrodo keista, tačiau iš tiesų aukštose pozicijose dirbantiems žmonėms darbo pasiūlymų gauti sunkiau, nes juos tenkina tik nedaugelis darbų. Pavyzdžiui, viename neseniai atliktame tyrime atskleidžiama, kad magistro laipsnį turintys partneriai dažniau gyvena atskirai negu tik bakalauro laipsnį turintys partneriai.

K: Kokie veiksniai nulemia, ar poroms pavyks išlaikyti santykius?

A: Pasak mano apklaustų žmonių, svarbiausia, kokiame gyvenimo etape poros ima gyventi atskirai – ypač svarbu, ar jos turi vaikų. Vaikų neturinčios poros patiria mažiau sunkumų. Taip pat svarbios ir partnerių asmenybės: kad pasisektų, partneriai turi būti nepriklausomi ir savarankiški. Be to, svarbu, ar darbo grafikas lankstus. Jei įmonė leidžia kartais dirbti namuose arba jei darbovietė turi nusistovėjusį ritmą (pavyzdžiui, akademikai mažiau dirba vasarą), gyventi atskirai lengviau. Taip pat reikia atsižvelgti, ar gyvensite labai toli vienas nuo kito.

Viena mano tirta pora gyveno dviejų valandų atstumu vienas nuo kito ir matydavosi kiekvieną savaitgalį, todėl patyrė mažiau problemų, negu vyras, kuris gyveno vietovėje, kur laikas nuo žmonos namų laiko skyrėsi 12 valandų – jiems netgi būdavo sunku susitarti, kad vienas kitam paskambinti. Galiausiai pagalvokite, ar jūsų santykiai tvirti. Jei santykius pradėjote neseniai ir dar patiriate sunkumų, gyvenant atskirai problemos gali paaštrėti.

Pora

K: Ar naudojantis technologijomis gyventi atskirai lengviau?

A: Taip. Daugelis profesionalų gali visą dieną sutuoktiniui siųsti žinutes ir bendrauti beveik nuolat. Ar dažnai kalbatės, labai svarbu – vienas tyrimas atskleidė, kad naftos platformose dirbantys darbininkai, kurie su šeimomis kartais nebendraudavo net po kelias dienas, teigė, kad darbas labai neigiamai atsiliepė santykiams. Daugeliui šiuolaikinių porų telefonai ir bendravimas žinutėmis tapo svarbiausiu bendravimo kanalu – net svarbesniu už vaizdo skambučius.

Kokiomis priemonėmis naudotis, gerai mokančios bendrauti poros nusprendžia atsižvelgdamos į informaciją, kuria nori pasidalinti. Jei jie ką nors planuoja ir nori perduoti visas smulkmenas, siunčia elektroninį laišką, tačiau jei nori emocingesnio pokalbio, kalba telefonu. Mano kolega Raelene Wilding daugelį šiuolaikinių bendravimo priemonių vadina „saulėtų dienų technologijomis“, nes jos labai padeda, kai santykiai klostosi gerai, tačiau nestabiliems santykiams gali labiau ne padėti, o pakenkti.

K: Ar tokioms poroms reikėtų susitarti, kiek laiko gyvens atskirai?

A: Dauguma jų planuoja kažkada vėl gyventi su sutuoktiniu. Kai kas turi numatę konkrečią su karjeros tikslais susietą datą – pavyzdžiui, kai baigs mediko rezidentūrą arba išeis į pensiją. Jiems atrodo, kad žinoti galutinį tikslą naudinga. Tos poros, kurios neturi numačiusios konkrečios datos, paprastai patiria daugiau nerimo.

Pora

K: Kas nutinka, kai poros vėl ima gyventi kartu?

A: Jos turi praeiti prisitaikymo etapą. Abu partneriai buvo pripratę turėti savo erdvės, o dabar dėl teritorijos reikia kovoti. Jie išsiugdė tam tikrų įpročių, o staiga dėl jų kyla konfliktų. Tyrimuose apie iš karinių misijų namo grįžusius sutuoktinius pastebima panašių problemų.

K: Ar yra kokių nors privalumų pagyventi atskirai nuo sutuoktinio (išskyrus tai, kad galite dirbti norimą darbą)?

A: Taip! Kai kurie žmonės pastebėjo, kad vėl jaudinasi kaip tada, kai vaikščiodavo į pasimatymus. Kiti džiaugiasi, kad nebepatiria įtampos, kylančios dalinantis gyvenamąja erdve. Tai ypač svarbu moterims, kurios vertina staiga įgautą nepriklausomybę – jos patenkintos, kad turi laiko ir erdvės sau. Kai kurios poros teigia, kad gyvenant atskirai bendrauja lengviau, nes atstumas tampa motyvuojančia jėga. Pavyzdžiui, jei susitariate kiekvieną dieną 8 val. pasikalbėti, apie savo dieną sutuoktiniui papasakojate visada.

O paskutinis privalumas – kad taip sutuoktiniai daug daugiau nudirba, nes vakarais gali dirbti nesibaimindami, kad trukdys bendram šeimos laikui. Šį privalumą irgi labiausiai vertina moterys, tačiau tos, kurios neturi vaikų. Viena mano apklausta moteris manė, kad jei būtų gyvenusi su vyru, nebūtų gavusi pastovios dėstytojos pozicijos.

Pora

K: Ką turėtų daryti darbdaviai?

A: Patarčiau toli nuo sutuoktinių gyvenančių darbuotojų vadovams leisti jiems dirbti lankstesniu grafiku, ypač tiems, kam nebūtina penkias dienas per savaitę būti biure. Tai svarbu ir patiems darbdaviams, nes mažesnė tikimybė, jog darbuotojai ims ieškoti kito darbo, kad galėtų daugiau laiko praleisti su sutuoktiniu.