Į bendradarbiavimą reikia žvelgti iš psichologinės pusės. Tirdama ilgalaikį bendradarbiavimą pastebėjau, kad bendradarbiaujančius darbuotojus sieja panašūs psichologiniai nusistatymai – jie gerbia kolegų darbą, nori eksperimentuoti su kitų žmonių idėjomis ir suvokia, kaip jų veiksmai atsilieps kolegų darbui ir užduoties rezultatams. Vadovams svarbu padėti visiems atsikratyti polinkio galvoti apie save, o ne apie tai, ko galime pasimokyti iš kitų.
Kai kurioms organizacijoms tai padaryti pavyko. Jas ištyrusi pastebėjau šešis mokymo metodus, padedančius vadovams ir darbuotojams bendradarbiauti, vieniems iš kitų mokytis ir įveikti tai padaryti trukdančias psichologines kliūtis.
1. MOKYKITE ŽMONES KLAUSYTI, O NE KALBĖTI.
Mano tyrimai atskleidžia, kad kol kalba kiti, mes dažniau ne klausome, o ruošiamės kalbėti patys.
Klausytis nesugebame, nes nerimaujame dėl to, kaip pasirodysime, kai ateis eilė kalbėti, manome, kad mūsų sumanymai geresni už kitų, arba dėl abiejų šių priežasčių. Dėl to be reikalo susipykstame, praleidžiame progas vystyti pokalbį, neišklausome ir atstumiame kai kuriuos žmones, o mūsų komanda dirba prasčiau.
Tačiau kai iš tiesų klausomės, pamirštame save bei savo savimeilę ir suteikiame visiems galimybę geriau suvokti situaciją bei susitelkti ties užduotimi. Štai ką daryti, kad išmoktumėte klausytis geriau.
— UŽDUOKITE ATVIRŲ KLAUSIMŲ. Šitaip elgtis raginama animacinių filmų studijoje „Pixar“. Vadovų postuose dirbti pradedantys darbuotojai privalo sudalyvauti keliuose kursuose. Vienas iš jų – tai 90 min. trukmės per pietus rengiamas kursas, kuriame pasakojama apie meną klausytis.
Klasėje dalyviai aptaria, kokiomis savybėmis pasižymi jų pažįstami geri klausytojai (pavyzdžiui, jie malonūs ir pripažįsta kitų žmonių sumanymų privalumus), o vėliau praktikuojasi „aktyviai klausytis“. Klausytis aktyviai – tai nepasiduoti norui pertraukinėti arba dominuoti, nekalbėti tik apie save ir užuot bandžius išspręsti partnerio problemas, stengtis suvokti, ką jis nori pasakyti.
— DĖMESĮ SKIRKITE NE SAU, O KALBĖTOJUI. Vėliau atliekamas kitas pratimas – du mokytojai suvaidina pokalbius, kad parodytų, koks skirtumas, kai žmogus klausosi aktyviai ir kai beveik nesiklauso. Pavyzdžiui, vienas mokytojas sako: „Ilgai sirgau, darbotvarkė pilna užduočių, o dar esu suplanavęs vykti aplankyti šeimą. Darbų tiek daug, kad nežinau, kaip viską suspėsiu.“ Nesiklausantis mokytojas atsako: „Na, bent galėsi pasisvečiuoti Europoje.“ Aktyviai klausantis darbuotojas atsako: „Atrodo, kad patiri daug streso – turbūt jausiesi kaltas tiek neatėjęs į darbą, tiek neaplankęs šeimos.“
— PATYS SAVE PATIKRINKITE. Pasaulinės automobilių įrangos gamintojos „Webasto“ JAV įsikūręs stogų gamybos skyrius sugalvojo gerą metodą padėti darbuotojams išmokti klausytis – ėmė rengti kursą „Klausykis kaip lyderis“, kuriame atliekama nemažai pratimų, padedančių pasitikrinti, kaip sekasi klausytis.
Kurse dalyviai kelis kartus patys tikrina savo įgūdžius ir kritikuoja netinkamus savo polinkius. Be to, dalyviai mažose grupelėse pasidalina istorijomis, kada neišklausė kitų ir bando atrasti bendrus visų pasakojimų bruožus.
— NEBIJOKITE TYLOS. Tylėti – tai ne tik nekalbėti. Tylėti reiškia parodyti, kad atidžiai klausotės ir gerbiate kitus.
2. PADĖKITE DARBUOTOJAMS MOKYTIS BŪTI EMPATIŠKIEMS.
Norint sėkmingai bendradarbiauti, kiekvienas darbuotojas turi žinoti, kad visi kiti darbuotojai (nepaisant to, kokia jų darbo patirtis ar pareigos) yra protingi ir įsitraukę į darbą ir labai juo rūpinasi. Taip mąstant lengviau suprasti, kodėl kitų nuomonė skiriasi, o tada lengviau ir konstruktyviai kalbėtis. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti.
— PRAPLĖSKITE KITŲ ŽMONIŲ MĄSTYMĄ. „Pixar“ mokymuose atliekamas pratimas, vadinamas „lyderyste iš vidaus į išorę“. Jį atliekant dalyviai po vieną pristato jų bendradarbiams vykdant projektą iškilusią svarbią problemą. Tuomet kiti dalyviai turi užduoti klausimų, tačiau jiems liepiama nebandyti klausimais įsiūlyti savo pačių sumanymų. Klausiantysis turi padėti kalbėjusiajam dalyviui kitaip pažvelgti į problemą, bet negali vertinti nei kalbėtojo, nei kitų dalyvių įžvalgų arba sprendimų. Pavyzdžiui, jei kalbėtojas papasakoja, kad dalinantis idėjomis vienam darbuotojui būdavo sunku išsakyti savo nuomonę, jo gali paklausti: „Kaip darbuotojo elgesys pasikeitė?“
— PASTEBĖKITE NEIŠSAKYTUS DALYKUS. Mano tirta reklamos ir viešųjų ryšių įmonė naudojosi panašiais metodais, tačiau taip pat mokė dalyvius pastebėti, ko kiti neišsako. Pavyzdžiui, atliekant vieną pratimą kūrybinės grupės narys pristato sumanymą, kaip kurti kliento poreikius atitinkančią reklamos kampaniją, o besiklausantiems dalyviams duodama užduotis suprasti, kaip jis jaučiasi.
Klausantis ir suprantant kitus visiems suteikiama daugiau galimybių bendradarbiauti, tačiau lygiai taip pat svarbu ir turėti drąsos atvirai išsakyti savo požiūrį bei kalbėtis nemaloniomis temomis. Toliau pateikiu tris būdus, kaip padėti darbuotojams tai padaryti.
3. PADĖKITE DARBUOTOJAMS LENGVIAU PRIIMTI GRĮŽTAMĄJĮ RYŠĮ
Norint bendradarbiauti reikia mokėti tinkamai suteikti ir priimti grįžtamąjį ryšį. Štai keli metodai, kaip tai padaryti.
— ATVIRAI PASIKALBĖKITE, KODĖL ŽMONĖS VENGIA GRĮŽTAMOJO RYŠIO. Vienas iš naujų „Pixar“ vadovų laikomų kursų skirtas išmokti dažniau ir veiksmingiau teikti grįžtamąjį ryšį ir geriau jį priimti. Iš pradžių mokytojai paaiškina, kad vengti grįžtamojo labai įprasta. Po to surengiama diskusija apie sunkumus ir nerimą dėl grįžtamojo ryšio, kuri padeda dalyviams suprasti, kad taip jaučiasi ne jie vieni.
— TEIKITE TIESIAS, KONKREČIAS IR LENGVAI PRITAIKOMAS PASTABAS APIE KITŲ ELGESĮ. „Pixar“ darbuotojų prašoma teikiant grįžtamąjį ryšį laikytis trijų taisyklių: į kolegą kreiptis ir savo pastabas išsakyti tiesiai; tiksliai pasakyti, kokie jo veiksmai buvo naudingi, o kokie ne; ir paaiškinti, kaip jo elgesys paveikė jus ir kitus darbuotojus.
— SUTEIKITE GRĮŽTAMĄJĮ RYŠĮ APIE GRĮŽTAMĄJĮ RYŠĮ. Atliekant šį pratimą vienas savanoris grupei perskaito savo parašytas pastabas kitam žmogui. Tada kitų dalyvių prašoma padėti jas pagerinti. Pavyzdžiui, jei savanoris rašo „tu nuolat vėluoji atlikti darbus“, kolegos gali pasiūlyti kalbėti konkrečiau – „praeitą mėnesį tris kartus pavėlavai atlikti darbus“.
— PRIE KITŲ DARBUOTOJŲ SUMANYMŲ PRIDĖKITE „PRIEDĄ“. Kai dalinantis idėjomis „Pixar“ darbuotojas pakomentuoja kolegos sumanymą, privalo duoti „priedą“ – nepateikiant vertinimų ir nenaudojant šiurkščios kalbos pasiūlyti, kaip kolegos sumanymą pagerinti.
— PATARIMŲ DUOKITE DARBO METU. „Pixar“ sesijose, kuriose dalinamasi idėjomis, dalyvauja ir mokytojai, padedantys įtvirtinti tinkamą elgesį ir pasakyti, jei kas nors negerai. Jei komentaru ar klausimu neišreiškiama „bendradarbiavimo dvasia“, mokytojas gali paprašyti jį suformuluoti iš naujo.
4. MOKYKITE DARBUOTOJUS VADOVAUTI IR PAKLUSTI
Pastebėjau, kad gerai bendradarbiaujantys žmonės sugeba tiek vadovauti, tiek paklusti, ir prireikus lengvai prisiima kiekvieną iš šių vaidmenų. Kitaip tariant, jie labai lankstūs.
Norint mokėti keisti šiuos vaidmenis, reikia gebėti perduoti kontrolę kitiems, o daugeliui tai padaryti sunku. Štai keletas metodų, galinčių padėti tapti lankstesniems.
— GERIAU PAŽINKITE SAVE. Kartais mokydama paprašau mokinių palyginti savo gebėjimus su kolegų trijose srityse: ar jie geba priimti gerus sprendimus, ar geba gerai sutarti su kitais ir ar yra atviri. Tuomet paprašau jų suskaičiuoti vidurkį. Daugumos žmonių vidurkis didesnis už 50 proc., todėl mokiniams pademonstruojama, kad daugelis save vertiname pernelyg gerai.
— IŠMOKITE PERDUOTI UŽDUOTIS KITIEMS. Nauji „Pixar“ vadovai taip pat dalyvauja mokymuose, skirtuose išmokti perduoti užduotis kitiems. Juose dalyviai aptaria, kodėl taip sunku savo darbus patikėti kolegoms ir kodėl taip norime viską valdyti. Dažniausiai taip yra dėl to, kad sunku atsisakyti kontrolės, be to, jaučiamės atsakingi už rezultatus. Todėl paprastai norime tik greičiau užbaigti darbą, o ne perduoti užduotis kitiems, nors ir žinome, kodėl tai naudinga (pavyzdžiui, dėl to, kad kiti gali pasijusti labiau įsitraukę į darbą ir tobulėti, o mes patys vėliau tampame produktyvesni).
5. KALBĖKITE AIŠKIAI IR VENKITE ABSTRAKČIŲ PASISAKYMŲ.
Bendradarbiaujant visada reikia skirti laiko atvirai aptarti idėjas, tačiau yra ir akimirkų, kai vienam žmogui (nesvarbu, ar jis vadovas, ar ne) reikia sustabdyti chaosą ir aiškiai nurodyti, kaip eiti pirmyn.
6. MOKYKITE DARBUOTOJUS BENDRAUTI TAIP, KAD IŠLOŠTŲ VISI. Daugelyje mano tirtų organizacijų vadovai ir darbuotojai mokomi rasti visiems priimtinus sprendimus atliekant tokį pratimą: kiekvienam dalyviui suteikiama informacijos, kurios kiti nežino, ir liepiama pabandyti rasti visiems tinkamą išeitį. Po pratimo mokytojai pataria, kaip dalyviai būtų galėję vienas kito interesus suprasti geriau ir rasti sėkmingesnių sprendimų.
Jei darbuotojai bus nusiteikę rasti sprendimą, kuris priimtinas visiems, gebės įžvelgti skirtinguose požiūriuose slypinčias galimybes.
+++
Trumpai apie idėją
PROBLEMA
Daugelyje organizacijų bandymai padėti darbuotojams bendradarbiauti būna neveiksmingi.
PRIEŽASTIS
Bendradarbiavimo kultūrą bandantys sukurti vadovai stengiasi įskiepyti darbuotojams tinkamas vertybes arba sudaryti tinkamas sąlygas. Tačiau jie pamiršta, kad norint bendradarbiauti reikia turėti tam tikrų įgūdžių.
SPRENDIMAS
Sekite „Pixar“, „Webasto“ ir kitų įmonių pavyzdžiu ir mokykite žmones šių įgūdžių: nuoširdžiai vienam kito klausytis; diskutuoti bandant suprasti kitą, o ne kišti jam savo nuomonę; nebijoti teikti ir priimti grįžtamąjį ryšį; mokėti tiek vadovauti, tiek paklusti; kalbėti aiškiai ir vengti abstrakčių pasisakymų; ir ieškoti sprendimų, kurie tinkami visiems.