Žiaurumu pasižymėjusi belaisvių stovykla „Oflager 53”: šiandien protu sunku suvokti, kad šios baisybės vyko Lietuvoje

Antrojo pasaulinio karo įvykiai savo žiaurumu gali stingdyti kraują. Tačiau kai kurios baisios istorijos iš to periodo liko neištirtos, pamirštos ar tiesiog nutylėtos. Mažai ištirtas ir primirštas yra žiauriosios „Oflager 53“ stovyklos epizodas. Čia pirmieji karo belaisviai gyveno be stogo virš galvos, ieškodami šilumos jie savo rankomis išsikasdavo urvus. Tačiau užėjus lietui šie užgriūdavo. Stovyklą kontroliavę vokiečiai karo belaisvius sušaudydavo tik dėl to, kad jie norėjo pasisemti vandens. O retkarčiais atvykdavo ir gestapas su savo specialia misija – likviduoti visus, kurie „neįsipaišo“ į nacių kuriamą pasaulio viziją. Jei manote, kad veiksmas vyko kažkur Vakarų Europoje, klystate. „Oflager 53“ karo belaisvių stovykla buvo įkurta Pagėgių krašte.

Ši stovykla pasižymėjo išskirtiniais žiaurumais ir dideliu mirtingumu, nors ji funkcionavo kaip belaisvių persiuntimo punktas. Čia kalėjusių karininkų ir to meto vietos gyventojų atsiminimai nupiešia šokiruojantį vaizdą. Pavyzdžiui, Pagėgių krašto gyventojas B. Brassat'as pamena, kaip buvo laidojami mirusieji: „Didžiuliai masiniai kapai buvo kasami anksti ryte, nes stipriai įšalusiai žemei iškasti reikėjo didelių pastangų. Kiekvieną dieną laidodavo nuo ankstaus ryto iki antros valandos popiet.“ Kitus belaisvius tiesiog sušaudydavo, apipildavo derva ir padegdavo...

Apie tai, kaip funkcionavo „Oflager 53“ ir kokie žiaurumai ten dėjosi, „Delfi plius“ pasakoja istorikas Ignas Giniotis.

Tai buvo 53-iasis Buchenvaldo koncentracijos stovyklos filialas