Žiaurumas, kokio Lietuva seniai nematė: jaunieji žudikai gyrėsi kraupiomis egzekucijomis ir tikėjosi niekada neįkliūti

Ankstų žiemos rytą į darbą statybvietėje Trakų rajone atėjęs sargas nerado nei kolegos, nei jo automobilio – ant žemės pastebėjo tik kraujo klaną, kurį dar bandyta paskubomis išvalyti. Iškart tapo aišku, kad atsitiko kažkas blogo, tačiau niekas net negalėjo pagalvoti, kokie monstrai čia darbavosi.

Praėjus dviem dienom po šio dingimo du jaunuoliai su mergina sėdėjo vienoje Alytaus kavinėje. Kai televizoriaus ekrane pasirodė reportažas apie mįslingą sargo nužudymą, kurio kūnas rastas miške, sudeginto automobilio bagažinėje, vaikinai pradėjo juoktis.

„Kas jums čia juokinga?“ – nusistebėjo kartu buvusi mergina ir negalėjo patikėti sulaukusi atsakymo, kad per žinias rodoma žmogžudystė – jos bičiulį darbas.

„Galvojau, jie tik pokštauja, jie visą laiką juokėsi“, – vėliau tą vakarą prisiminė ji, tačiau vaikinams tai buvo ne pokštas.

Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai juokėsi, nes buvo įsitikinę, kad niekas jų neras, nuo nusikaltimo praėjo jau kelios dienos, o teisėsauga net neįtaria, kas įvyko. Ir tai buvo ne pirmas kartas – prieš kelis mėnesius jie jau užmušė žmogų ir niekas jų nesusekė.