„Wagner“ samdiniai Lietuvos pašonėje: ekspertas įvertino, kiek realu, kad jie patrauks į Vilnių

Jau kurį laiką pirmiausia Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka, o tada Oleksijus Arestovyčius ir Vytautas Landsbergis Baltijos šalis gąsdina galimu į Baltarusiją persikėlusių „Wagner“ samdinių žygiu į Lenkiją, Vilnių ar Daugpilį. Kas dedasi kaimyninėje šalyje praėjus trejiems metams po protesto akcijų dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų? Kodėl Baltarusija įsileido branduolinį ginklą ir „Wagner“, bet aktyviai nekariauja? Ar verta ten važiuoti? Ir kada visa tai pasibaigs? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų portalui „Delfi“ atsako Maksimas Samorukovas, Berlyno „Carnagie“ Rusijos ir Eurazijos studijų mokslo darbuotojas.

Liepos 23 dieną A. Lukašenka per susitikimą su V. Putinu pareiškė, kad į Baltarusiją perkelti „Wagner“ samdiniai veržiasi į Varšuvą, kur juos masina sutrukdyti ginklų tiekimui iš Lenkijos į Ukrainą.

„Blogiausiu atveju vagnerovcų, apsimetančių pabėgėliais, tikslas gali būti Vilniaus ar Daugpilio puolimas“, – A. Lukašenkos žodžius pakomentavo buvęs Ukrainos prezidento patarėjas O. Arestovyčius.

„Wagner“ samdiniai Baltarusijoje gali būti panaudoti provokacijoms, nukreiptoms prieš Europą, mano ir pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Jo teigimu, V. Putinas gali pasiųsti samdinius į konfliktą su Europa vien tam, kad jais atsikratytų.

Latvijos gynybos ministerija ramina, kad viskas kontroliuojama – šalies kariuomenė pasirengusi prireikus reaguoti. Be to, Lenkija, Lietuva ir Latvija svarsto galimybę rimtų incidentų pasienyje su „Wagner“ atveju kartu uždaryti sieną. Liepos 29 dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad samdiniai juda Baltarusijos teritorija Suvalkų koridoriaus pusėn prie Lenkijos ir Lietuvos sienos. Kitaip tariant, grėsmė tik auga.

– Rugpjūtį – trečiosios masinių protestų Baltarusijoje po nesąžiningų prezidento rinkimų metinės. Jeigu tada įvykiai būtų pasisukę kita vaga, ar būtų buvę realių galimybių, kad valdžia Minske pasikeis, o ugnis persikels ir į Rusiją?

– Ne. Tada Rusijoje nebuvo masinio nepasitenkinimo, kuris tik ir laukė progos prasiveržti į paviršių. Greičiausiai agresyvesni protestai tiesiog būtų sulaukę dar nuožmesnio atsako, galimai aktyviai į malšinimą būtų įsitraukusi ir Rusija.