Chruščiovas atvyko pasižūrėti dieną prieš bandymus
1954 metais didelio masto pasirengimas pratyboms „Snežok“ buvo įslaptintos. Jose dalyvavo 45 tūkst. karių iš 212 karinių dalinių. Kariškių palapinių stovykla driekėsi 42 kilometrus. Į poligoną buvo atgabenta 600 tankų, 500 artilerijos pabūklų, 600 šarvuočių, 320 lėktuvų, 6 tūkst. transporto priemonių. Apie dešimt tūkstančių vietos gyventojų taip pat tapo netyčiniais įvykių dalyviais, rašo life.ru.
Pratybų teritorija buvo suskirstyta į keturias zonas: iš artimiausios zonos (iki aštuonių kilometrų) buvo evakuoti civiliai. Taip pat ir iš antrosios zonos, kuri siekė nuo aštuonių iki dvylikos kilometrų. Trečioje zonoje civiliams buvo įsakyta tiesiog išeiti į lauką iš namų ir atsigulti ant žemės, o ketvirtoje zonoje – priešingai – gyventojai turėjo slėptis savo namuose, kad išvengtų radiacinės žalos, galimos dėl branduolinio debesies.
„Snežok“ pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar branduolinės atakos sąlygomis kariai sugebės prasibrauti į priešo teritoriją, stoti į mūšį, nepaisant radiacijos lygio ir kas nutinka žmonėms, esantiems epicentre sprogimo metu. Tiesa, karių epicentre nebuvo, juos pakeitė galvijai – karvės, arkliai, avys. Vadovybę domino svarbiausias klausimas: ar kariuomenei patyrus branduolinį sprogimą, bus įmanoma išlaikyti jos kovinį pajėgumą? Tada niekas negalvojo apie uždelstas poveikio pasekmes.