2012 metais Lietuvą sujaudino jaunos mamos – Ilmos Bogovičienės – istorija. Vos gimęs jos sūnus dėl nepaaiškinamų ligų pateko į gydytojų rankas. Kauno ir Vilniaus medikai suko galvas, kas lemia daugybę kūdikio sveikatos problemų. Mama vaikščiojo po TV laidas, pasakojo apie tariamas vaiko ligas ir rinko pinigus. Kaip rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje, dieną po pirmojo gimtadienio berniukui trūko plautis. Neilgai trukus vaikas mirė. Po kiek laiko į medikus su panašiais nusiskundimais kreipėsi ir pati I. Bogovičienė. Tik tada ir paaiškėjo žiauri tiesa: moteris pati nuodijo savo kūdikį, o vėliau – ir save pačią.
„Be jokios abejonės, tai viena keisčiausių ir sudėtingiausių bylų, kurias teko tirti“, – 2016 metais „Delfi“ sakė Kauno apygardos prokurorė Auksė Lipkevičienė. Tuo metu byla buvo tiriama jau kelis mėnesius. Tais metais I. Bogovičienė sėdo į teisiamųjų suolą. Vėliau teisme buvo įrodyta, kad moteris nuodijo savo vos metų sulaukusį vaikelį tol, kol šis mirė. Moteris savo kūdikiui leisdavo formaliną – bespalvį savito aštraus kvapo skystį, naudojamą dezinfekuoti, anatominiams preparatams konservuoti, odoms rauginti, mirusiesiems balzamuoti.
Ši byla sudėtinga ne tik savo žiauria tematika ar kaltės nepripažinimu, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje minima aplinkybe, jog I. Bogovičienė turi Miunhauzeno sindromą ir deleguotąjį Miunhauzeno sindromą (asmenybės sutrikimai). Šie sutrikimai laikomi vienais keisčiausių pasaulyje. Šiuos sutrikimus turintys asmenys, siekdami aplinkinių dėmesio, simuliuoja, perdeda ar tyčia sukelia ligos simptomų sau ar kitiems asmenims.
„Delfi plius“ primena šį Lietuvą šokiravusį nusikaltimą ir paaiškina, kaip atrodo Miunhauzeno sutrikimas. Galbūt ši informacija padės ateityje apsisaugoti nuo galimų tragedijų.
Nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis sirgo