Štai neseniai masiniai neramumai sudrebino iki tol gana tvirtai ir stabiliai atrodantį Kazachstaną. Kai kuriems tos šalies, ar jos diktatoriaus gerbėjams, supratusiems, kad ne viskas toje valstybėje taip gražu kaip piešiama, kad dauguma jos piliečių vis dėl to negyvena taip gerai, kaip buvo galvota ir žinoma, kad kazachai toli gražu nėra tokie turtingi kaip lietuviai, rožiniai akiniai nukrito. Ne visiems, žinoma. Yra ir nemažai tokių, kuriems baslius ant galvos tašyk, jie vis tiek sakys, kad Lukašenka yra išmintingas kolūkio pirmininkas, nepaisant to, jog jo valstybė žaibišku greičiu garma ne tik į dotacijų iš Rusijos priklausomybę, bet ir apskritai į prarają.

Kirgizijoje neramumai įsiplieskia kaskart kai vyksta prezidento rinkimai. Po jų, esamas prezidentas, standartiškai, nepripažįsta rinkimų rezultatų, tada būna pamaunamas ant šakių, išmetamas iš rūmų ir verkdamas bėga į Maskvą ar Minską.