Turkija ir Erdoganas: kodėl žmonės toliau už jį balsuoja ir kokie tikrieji turkų planai pasaulyje

Pradžioje sėkmingomis reformomis išjudinęs Turkijos ekonomiką, pastaruoju metu Erdoganas susiduria su labai rimtais iššūkiais ir beatodairiškai augančia infliacija. Ir taip sudėtingą padėtį dar labiau apsunkino šių metų pradžioje įvykusi tragedija – galingas žemės drebėjimas Turkijoje sugriovė ištisus miestus ir kaimus bei nusinešė per 50 tūkst. gyvybių.

Nepaisant to, kad dar prieš dešimtmetį Erdoganui teko malšinti dėl korupcijos kilusius didžiulius protestus Stambule, o po 2016-ųjų nepavykusio perversmo Turkijoje jis apskritai surengė masinius valymus valstybės aparate, kariuomenėje, švietimo įstaigose, žiniasklaidoje ir kitose institucijose, prezidentas šalyje ir toliau išlieka ryškiausia politine figūra. Figūra, kuri pamažu praranda reitingus gimtinėje, pasaulio akyse jau „užsitarnavo“ autoritarinio vadovo titulą, tačiau savo buvimą valdžioje žūtbūt siekia pratęsti dar vienai kandencijai ir greičiausiai tai padarys.

„Jis net ir tarp energingų turkų politikų išsiskiria kaip labai charizmatiškas žmogus. Gal lietuviui ta jo šnekėjimo maniera ir tematika ne visada suprantama, bet Turkijos vidinėje auditorijoje prezidentas išlieka labai populiarus“, – pažymi turkologas Šarūnas Rinkevičius.

Su Turkijos istorijos ir kultūros specialistu Š. Rinkevičiumi aiškinomės, kaip R. T. Erdoganas reformavo šią vartais tarp Rytų ir Vakarų esančią šalį, kodėl jos gyventojai ir toliau palaiko valdžios regalijų nenorintį paleisti prezidentą, kokios yra jo ambicijos užsienio politikoje ir kodėl turkų opozicijai rinkimuose vertėjo pagalvoti apie kitą kandidatą.