Tokie ritualai kai kuriose Polinezijos šalyse vyksta ir šiandien: to, ką nuotaka patiria vestuvių naktį, nenorėtų išgyventi nė viena

Tęsiant pasakojimų ciklą apie įvairių šalių ir tautų intymų bei šeiminį gyvenimą, žvilgtelkime, kuo jis įdomus Polinezijoje. Mums, vakariečiams, daug kas pasirodys mažų mažiausiai keista, kai kurie papročiai, mūsų požiūriu, laukiniai.

Nuo senų laikų polineziečiai gyveno didelėse patriarchalinėse šeimose arba šeimų bendruomenėse. Giminystės ryšiai buvo grindžiami tėvo ir motinos linijomis. Kiekvienas žinojo savo genealoginį medį – to buvo mokoma nuo vaikystės. Kilmingųjų vaikai žinodavo ir prisimindavo 20-30 savo protėvių kartų. Polineziečiai pažinojo ir tolimus giminaičius. Net ir šiandien jie galėtų išvardyti iki 200 giminaičių. Rytų Polinezijoje (Markezų salose, Taityje, Tuamotu, Kuko salose) ir Havajuose egzistavo havajietiška giminystės sistema, pagal kurią visi tėvo ir motinos broliai buvo laikomi tėvais, o visos motinos ir tėvo seserys – motinomis. Šių tėvų ir motinų vaikai yra broliai ir seserys.