Nors jų bičiuliai skandinavai ir beveik visi europiečiai šiuo metu vyriausybėms įsakius sėdi namuose, švedai praėjusį savaitgalį praleido mėgaudamiesi pavasario saule kavinėse ir gardžiuodamiesi marinuotomis silkėmis restoranuose. Švedijos sienos atviros (Europos ekonominės erdvės piliečiams); atviri ir kino teatrai, sporto salės, barai ir mokyklos (jaunesniems negu 16 metų moksleiviams). Apribojimų įvesta nedaug: vyriausybė rekomenduoja visiems dažnai plautis rankas, turintiems galimybę dirbti iš namų neiti į darbą, ir būti izoliacijoje nekaip besijaučiantiems arba vyresniems negu 70‑ies gyventojams. Jų tarpe – ir karalius Karolis Gustavas ir jo žmona Silvija, kurie užsidarė pilyje. Daugiau negu 50 žmonių susirinkimai Švedijoje uždrausti tik kovo 29 d.
Dėl ligos iki kovo 23 d. nesijaudino ir Jungtinė Karalystė, tačiau tada vyriausybė apsigalvojo ir įvedė karantiną visoje šalyje. Kai kovo 31 d. 10 mln. gyventojų turinčioje Švedijoje užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 4 947, o mirusiųjų – iki 239, daugelis ėmė spėlioti, kad Švedija taip pat paseks visos Europos pėdomis. Kai kas nerimauja, kad iššvaistyta daug brangaus laiko.
Kaip aiškina istorikas Larsas Tragardhas, Švedijos socialinis kontraktas paremtas pasitikėjimu vyriausybe, vyriausybės pasitikėjimu piliečiais ir piliečių pasitikėjimu vieni kitais. Galima tikėtis, kad švedai taisyklių klausys savarankiškai ir save reguliuos patys. Be to, kaip juokauja buvęs ministras pirmininkas Carlas Bildtas, „Švedai, ypač vyresnioji karta, iš prigimties linkę vienas nuo kito laikytis atokiau.“ Beveik pusę Švedijos namų ūkių sudaro tik vienas žmogus – daugiau negu bet kokioje kitoje pasaulio šalyje. Valstybė apgyvendinta negausiai. Be to, švedai kur kas rečiau negu pietų europiečiai apsikabina arba bučiuojasi.
Verslo lyderiai Švedijoje karantino priemonėms visoje šalyje priešinasi kur kas labiau negu kitose šalyse. Investicijų įmonės „Investor“ valdybos pirmininkas Jacobas Wallenbergas duodamas interviu laikraščiui „The Financial Times“ perspėjo, kad jei COVID‑19 krizė tęsis ilgai, kils neramumai, smurto protrūkiai, didžiulis nedarbas ir daug žmonių kančių. SEB banko generalinis direktorius Johanas Torgeby baiminasi, kad be ekonominės ir visuomenės sveikatos krizės kils dar ir bankų krizė.
Kol kas ministro pirmininko Stefano Lofveno politika paremta šalies Visuomenės sveikatos priežiūros agentūros patarimais. Agentūros vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis patarė leisti virusui plisti kaip įmanoma lėčiau ir saugoti pažeidžiamiausius gyventojus, kol didžioji visuomenės dalis įgaus natūralų imunitetą arba bus sukurti skiepai.
Tačiau kai kurie ekspertai nerimauja, kad S. Lofvenas labiau rūpinasi ne visuomenės sveikatos, o ekonomikos būkle. Peticiją, kurioje reikalaujama, kad vyriausybė įvestų griežtesnes kontrolės priemones, pasirašė daugiau kaip 2 000 mokslininkų ir profesorių, tarp jų ir Nobelio premijos valdybos pirmininkas Carlas‑Henrikas Heldinas. Pasak Umeo universiteto epidemiologo Joacimo Rocklovo, leisti žmonėms patiems nuspręsti, kaip elgtis – pernelyg rizikinga.
Per kitas pandemijas, pavyzdžiui, XIX a. viduryje prasidėjusį choleros protrūkį arba devintajame dešimtmetyje kilusią AIDS pandemiją, Švedijoje įvestos priemonės buvo griežtesnės negu kaimyninėse šalyse. Kol kas visuomenė S. Lofveno strategiją palaiko – tačiau kai mirčių skaičius išaugs, ji gali ir apsigalvoti.