Sovietų pogrindžio milijonierius atrodė kaip varguolis ir gyveno komunalkėje su teta: jo tragiškas likimas sukėlė net Vakarų reakciją

„Neutrali“ pavardė nepadėjo

„Supratome, kad jis netrukus bus įkalintas, kai atvyks pas mus su tuo metu itin madingu Bolonijos lietpalčiu. Tokius dėvėjo tik politinio biuro – partijos elito – nariai. Ir tada Rokotovas nešiojo tokį pat lietpaltį. Tai buvo iššūkis visai sistemai“, – kalbėjo suimtojo pažįstami.

Beveik tuo pačiu metu įvairiose Maskvos vietose buvo „susemti“ ir spekuliantų vadeivos bendrininkai – bedarbis Vladislavas Faibišenka, pravarde „Vladikas“ ir antikvaras Dmitrijus Jakovlevas, pravarde „Dim Dimyčius“, rašo ipbr.org.

Maskvos liaudies teismas J. Rokotovui ir jo bendrininkams skyrė aštuonerius metus kalėjimo, tačiau Chruščiovui pareikalavus, byla žaibišku greičiu buvo atnaujinta. Negana to, gensekas gavo Maskvos darbininkų laišką, kuris buvo išspausdintas „Pravdoje“, ir tik pablogino įkalintų spekuliantų padėtį: „... Mes, eiliniai sovietiniai žmonės, Maskvos instrumentų gamyklos darbininkai, nuoširdžiai prašome būti negailestingais šiems apgailėtiniems niekšams ir padugnėms, kurie elgėsi įžūliai, apiplešinėjo ir nustojo gerbti sovietinę sistemą. Jie yra blogesni už išdavikus, seniai yra lavonai ir prašome visai šiai nusikalstamai gaujai paskirti aukščiausią bausmę – egzekuciją. Jie sutepė nepaperkamą sąžiningų sovietų žmonių reputaciją, todėl negali kvėpuoti tuo pačiu oru su mumis ir vadintis SSRS piliečiais...“.

Nuosprendis būtų peržiūrėtas tris kartus...

Janas Rokotovas gimė 1927 metais Maskvoje. Būsimasis sovietų spekuliantų karalius kilo iš žydų šeimos. Jo tikroji pavardė Orlikovas. Berniuko tėvas Aleksandras Orlikovas – senas bolševikas ir kovotojas su carizmu. Mama mirė, kai kūdikiui tebuvo vos trys mėnesiai. Kadangi tėvas dažnai važinėjo po Sąjungą su partiniais pavedimais, Janą iš pradžių davė auginti savo mamai. O paskui seseriai Evai, ištekėjusiai už Timofėjaus Rokotovo, žurnalo „Inostrannaja literatura“ vyriausiojo redaktoriaus. Ji nusprendė berniukui suteikti savo vyro pavardę, kuri turėjo nuslėpti Jano žydišką kilmę ir, anot tetos, palengvinti jo gyvenimą. Iki savo trumpo gyvenimo pabaigos Janas visiems prisistatinėjo Rokotovo pavarde ir vengė kalbėti apie savo „žydiškumą“. Janas nuo mažumės buvo labai protingas, ir smalsus berniukas.