Manipuliaciją socialiniuose tinkluose tirianti įmonė „Astroscreen“ aptiko įtartinų paskyrų, leidžiančių spėti, kad rugpjūtį pašalinus paskyras išpuoliai prieš protestuotojus internete nesiliovė. Pasak tyrėjų, pašalinus įtartinų ryšių su Kinijos vyriausybe turėjusias paskyras, jas pakeitė kitos panašią taktiką naudojančios paskyros.
Jų atradimai rodo, kokių sunkumų norint užkirsti kelią jų platformose vykdomoms neteisingos informacijos platinimo kampanijoms kyla „Facebook“, „Twitter“ bei „Alphabet Inc.“ priklausančiai „YouTube“. Be to, atradimai atskleidžia ir nerimą keliančią vyriausybių bei politinių veikėjų tendenciją naudotis socialinių tinklų platformomis norint pakeisti visuomenės nuomonę ir nutildyti kritikus.
„Šios ginklavimosi varžybos tarp platformų ir piktavalių vartotojų niekad nesibaigs, – teigė Australijos strateginės politikos instituto tarptautinės kibernetinės politikos centro (Australian Strategic Policy Institute International Cyber Policy Centre) vyriausiasis analitikas Jacob Wallis. – Nuo interneto priklausomoje visuomenėje atsiranda silpnųjų vietų, o visokiausių paskatų turintys veikėjai visada norės jomis pasinaudoti.“
Socialinių tinklų įmonės teigia, kad bando sustabdyti neteisingą informaciją skleidžiančias kampanijas. Pasak „Facebook“ atstovo spaudai, kad iš savo platformos pašalintų vartotojais manipuliuojančias paskyras, įmonė ėmė bendradarbiauti su kitomis technologijų įmonėmis ir saugumo tyrėjais. „Twitter“ atstovė spaudai taip pat teigė, kad manipuliavimas vartotojais jų tinklalapyje nepriimtinas, todėl įmonė ketina imtis veiksmų jam sustabdyti.
Tačiau pašalinti iš platformų neteisingą informaciją – nelengvas uždavinys. Rugpjūtį „Twitter“ teigė pašalinusi 936 su Kinijos operacijomis susietas paskyras bei dar 200 tūkst. kitų paskyrų turintį tinklą. Tą patį mėnesį panašius veiksmus vykdyti pradėjusios teigė ir „Facebook“ bei „YouTube“.
Tačiau įmonių „Astroscreen“, „Nisos Inc.“, „FireEye Inc.“ ir „Graphika Inc.“ tyrėjai rado įrodymų, kad Honkongo protestuotojų puolimas internete nesiliovė ir paskyras pašalinus. Tyrėjai įspėjo, kad nustatyti iš pažiūros koordinuotos ir neautentiškos veiklos mastą bei susieti ją su Kinija ar kita veikėja sunku neturint papildomų duomenų, pavyzdžiui, IP adresų, kurių socialinių tinklų įmonės paprastai neatskleidžia. Be to, nors kai kurios paskyros atrodo įtartinos, tai dar nereiškia, kad jas kontroliuoja vienas veikėjas, pavyzdžiui, vyriausybė.
Paprašyta pakomentuoti Kinijos užsienio reikalų ministerija pateikė ankstesnį Kinijos Kibernetinės erdvės administracijos pranešimą, kritikuojantį JAV socialinių tinklų įmonių sprendimą pašalinti paskyras ir vadinantį jį cenzūra.
„Astroscreen“ tyrėjai peržvelgė įtartina jiems pasirodžiusia veiklą „Twitter“ platformoje. Ištyrus 30 tūkst. protestuotojams Honkonge priešiškų „Twitter“ paskyrų, tyrėjai pastebėjo, kad trečdalis jų buvo sukurta tarp rugpjūčio ir spalio.
Pasak „Astroscreen“ operacijoms vadovaujančios Donara Barojan, dauguma neseniai sukurtų paskyrų panašios. Jos turi mažiau kaip 10 sekėjų, niekuo neišsiskiriančią nuotrauką ir jokių asmeninių duomenų, o jose skelbiamos žinutės susijusios beveik vien su protestais. Ji taip pat teigė, kad nemažai jų rašoma anglų kalba, greičiausiai taip norint daryti įtaką viso pasaulio visuomenei. „Twitter“ anksčiau pašalintos paskyros daugiausiai buvo senesnės, automatizuotos, ir, kaip manoma, nusipirktos atviroje rinkoje ir pakeistos siekiant tikslo kritikuoti protestus.
Daugelyje „Astroscreen“ tirtų „Twitter“ paskyrų buvo kartojami Kinijos vyriausybės teiginiai, pavyzdžiui, kad protestuotojams moka JAV ar kitos užsienio veikėjos. Pasak D. Barojan, paskyrose buvo naudojamos neišskirtinės grotažymės, pavyzdžiui, #HongKongProtest arba #HongKong, kad „Twitter“ būtų sunkiau jas sekti, bei persiunčiami Kinijos vyriausybės poziciją palaikantys žiniasklaidos vaizdo įrašai ar straipsniai.
Tokia taktika – „geras metodas apjuodinti protesto judėjimą ir platinti žinutes, kurioms pritartų daugelis JAV įsikišimui prieštaraujančių žmonių visame pasaulyje, – teigė D. Barojan. – Taip sukuriama iliuzija, kad vyrauja vieninga nuomonė, o tai – viena svarbiausių propagandos skleidimo priemonių.“
Paprašius pakomentuoti į žinutes neatsakė nė viena iš paveikslėlyje matomų paskyrų. Bent dvi iš jų „Twitter“ jau pašalino.
Kibernetinio saugumo įmonių „Nisos“ ir „FireEye“ tyrėjai taip pat teigė radę įrodymų, kad rugpjūtį pašalinus įtartinas paskyras, netrukus tarp Honkongo protestams prieštaraujančių žinučių atsirado naujų paskyrų, primenančių pašalintąsias anksčiau.
Pasak „Nisos“ analitikos skyriaus direktore dirbančios buvusios Centrinės žvalgybos valdybos agentės Cindy Otis, sukurti naują paskyrą – tai „mažai pastangų reikalaujantis ir nerizikingas“ veiksmas. „Niekas netrukdo jiems pabandyti dar kartą“, – teigė ji.
Ji taip pat sakė, kad atrastose paskyrose buvo kopijuojamos arba persiunčiamos žinutės, kuriose naudoti paveikslėliai ir memai, bandantys parodyti, kad protestuotojai dažnai griebiasi smurto.
Pasak vieno vyriausių „FireEye“ vadovų Lee Foster, daugelyje socialinių platformų vykdomas klaidingos informacijos skleidimo kampanijas įmonė pradėjo sekti birželį. Rugpjūtį socialinių tinklų įmonėms paskyras pašalinus, L. Foster teigė netrukus pastebėjęs, jog atsirado naujų galimai su tomis kampanijomis susijusių paskyrų. Jis tvirtino, kad jose vykdyta tokia pati veikla ir mėgdžiotos pašalintų paskyrų taktikos, todėl galima spėti, kad operaciją vykdžiusių žmonių sustabdyti nepavyko.
Po paskyrų pašalinimo įtartinos veiklos pavyzdžių rasta ir daugiau. Pasak „Graphika“ tyrimų vadovo Ben Nimmo, dirbtinio intelekto pagalba socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją sisteminanti ir analizuojanti jo įmonė atrado visą Honkongo protestus kritikuojančių įtartinų paskyrų tinklą, su pertraukomis platinantį informaciją „YouTube“, „Facebook“ ir „Twitter“ platformose.
Tačiau puolami ne tik protestuotojai. Iš pradžių protestui prieštaraujančiose paskyrose griežtai kritikuota „Apple Inc.“, savo parduotuvėje „App Store“ platinusi programėlę, suteikiančią galimybę matyti policijos buvimo vietą. Kai įmonė apsigalvojo ir programėlę pašalino, sulaukė kritikos iš protestą palaikančių vartotojų. Panašiai užsipultas ir NBA komandos „Houston Rockets“ vadovas Daryl Morey, išplatinęs protestą palaikančią žinutę, kuri, pasak „Astroscreen“ tyrimo „Twitter“ tinkle, dabar jau ištrinta. Pasak „Graphika“ vadovo B. Nimmo, per 12 valandų po žinutės pasirodymo D. Morey paminėtas daugiau kaip 16 tūkstančių žinučių.
Daugelis žinučių buvo tiesioginiai atsakymai D. Morey, o nemažoje dalyje jų buvo nepagarbių frazių, taip pat ir raidės NMSL, Kinijos interneto žargonu reiškiančios „tavo motina mirs“. D. Morey ir NBA į prašymus pakomentuoti neatsakė. D. Morey vėliau tvirtino, kad nieko įžeisti nenorėjo.
