Prekybos žmonėmis šaknys glūdi vergovėje, kuria užsiėmė daugelis senovės civilizacijų, įsigydamos vergus ir juos įdarbindamos. Tokie žmonės buvo pigios darbo jėgos bei seksualinio išnaudojimo aukos. Senoviniai prekybos keliai numatė vergų judėjimą iš vienos žemės į kitą, tačiau vergovė išliko ribota dėl primityvesnių susisiekimo priemonių, kurių reikėjo dideliems atstumams įveikti, ir gerų kelių trūkumo. Kai kuriose pasaulio šalyse vergovė tęsėsi ir viduramžiais. Dauguma šalių prisidėjo prie pražūtingų pasaulinės vergijos padarinių. Vergų sąskaita, Europos ir Amerikos ekonomikos augo, o jų aukštesnioji ir vidurinė klasė klestėjo. Daugelis neturtingų Europos moterų gyveno kaip vergės. Dėl siaubingų ekonominių sąlygų jos, kaip paskutinės galimybės savo ir vaikų išgyvenimui, ėmėsi prostitucijos.
