Katherine Younger. Nuo vasario 24-osios paryčių, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, visi buvome priversti permąstyti savo supratimą apie Šaltąjį karą, o ypač tai, kaip jis baigėsi. Kovo mėnesį skaitydamas paskaitą Europos dialogų programoje (IWM), pabrėžėte, kuo „istorijos pabaiga“, pasak Franciso Fukuyamos, skiriasi nuo Šaltojo karo pabaigos. Ar galėtumėte šią mintį paaiškinti plačiau?
Serhijus Plochijus. Sunku tiksliai nustatyti Šaltojo karo chronologiją. Jis neturi aiškiai apibrėžtos pradžios, nors manoma, kad prasidėjo 5-ojo dešimtmečio pabaigoje. Nesutariama ir dėl tikslios Šaltojo karo pabaigos. Paprastai sakoma, kad jis baigėsi 1989-aisiais, kai griuvo Berlyno siena. O tada Jamesas Bakeris, JAV valstybės sekretorius prezidento George’o H.W. Busho vyriausybėje, atkreipė dėmesį, kad sovietai nepasipriešino Amerikos pastangoms 1990 m. nubausti Iraką dėl įsiveržimo į Kuveitą. Vėliau, 1991-aisiais, žlugo Sovietų Sąjunga. Taigi vieningo sutarimo, kada baigėsi Šaltasis karas, nėra. Skirtingose vietose jis baigėsi skirtingu metu. O posovietinėje erdvėje, sakyčiau, taip niekada ir nesibaigė.
