Rusai, Sibiro tyrinėtojai, apie salos egzistavimą žinojo iš vietinių genčių pasakojimų. Čiabuviai ją naudojo kaip tranzitinę stotelę tarp Aliaskos eskimų ir Čiukotkos arktinės pakrantės. Pirmasis žemėlapyje salą 1707 m. pažymėjo I. Lvovas, bet kojos į ją neįkėlė. Rusų moklininkas M. Lomonosovas salą pavadino „Abejotina“.

Galų gale, 1764 m. salą atrado „geodezijos seržantas“ S. Andrejevas, bet ją stebėjo tik iš tolo – neišsilaipino. Salos koordinates vėliau patikslino kitas rusas, G. Saričevas, o dar vėliau F. P. Wrangelis (1820–1824 m. ekspedicijų metu). Sakėsi ten radęs gyvenvietę ir dvi gentis: vieną panašią į čiukšių, kitą europietiškų veido bruožų. Salą vietiniai vadino Tikegenu. Tačiau keliautojas Wrangelis salos apžiūrėti neįstengė, nepavyko jam įveikti kalnų ir ledo barjero.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)