1939-ųjų gegužės mėnesį vokiečių kruizinis laineris „St. Louis“ išplaukė iš Hamburgo uosto ir pasuko Havanos link. Beveik visi 937 keleiviai turėjo turistines vizas, bet į Kubą plaukė visai ne dėl paplūdimių ir tekilos. Žmonės bėgo iš šalies, kur nebegalėjo jaustis saugūs, kur jiems grėsė pažeminimas, kalėjimas arba mirtis.
Masinė emigracija iš Vokietijos prasidėjo praktiškai iš karto po to, kai 1933 m. į valdžią atėjo Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija ir Adolfas Hitleris. Nacistai neslėpė neapykantos žydams ir visiems kairiesiems. Tarp pirmosios išvykėlių bangos buvo garsūs rašytojai Hermannas Hesse, Thomas Mannas, Bertoldas Brechtas, Erichas Maria Remarque’as, kurių antikarinės knygos buvo viešai deginamos Vokietijos miestų aikštėse. Bet didžiąją išvykstančiųjų dalį sudarė, žinoma, žydai. Jų gyvenimas Trečiajame Reiche darėsi vis sunkesnis, ypač po to, kai 1935 m. buvo priimta keletas žydus diskriminuojančių Niurnbergo įstatymų.