Putino virėju vadinamam Prigožinui atėjo liūdnos dienos: kaip Rusijos lyderio pakalikas tapo elito atstumtuoju?

Įnoringoji sėkmė ėmė ir nusisuko nuo kadaise galingo ir įtakingo samdinių lyderio, Putino virėju vadinamo Jevgenijaus Prigožino. Jis prarado išskirtinius ryšius su Rusijos gynybos ministerija, buvo priverstas liautis verbavęs rusų kalinius, jo pajėgoms trūksta šaudmenų, o Kremliaus žiniasklaidos priemonėms griežtai draudžiama nušviesti jo bandymus diskredituoti Rusijos armiją. Pats Kremlius mielai šio veikėjo atsikratytų dėl visiems jau įgrisusios jo pernelyg ambicingos žiniasklaidos kampanijos, nukreiptos prieš karinę Rusijos vadovybę. Nepriklausomi politikos ir karybos ekspertai mano, kad J. Prigožinas gali ir neišgyventi, samprotauja Delfi.lv žurnalistas Levas Kadikas.

Kovo 16 dieną skandalingai pagarsėjęs „Vagner“ privačios karybos bendrovės savininkas J. Prigožinas savo biure surengė spaudos konferenciją. Jis pareiškė, kad jo organizacija „Vagner“ neprarado nė metro užimtos Ukrainos teritorijos“. Šis pranešimas – tiesioginė ataka, nukreipta prieš Rusijos karinę vadovybę, kuri praeitais metais buvo priversta atsitraukti nuo Kyjivo, Sumų, Chersono ir Charkivo. Spaudos konferencijoje dalyvavo trys žmonės. Toks menkas lankomumas – Kremliaus draudimo apie ją rašyti rezultatas. Kaip vasario pabaigoje rašė nepriklausomas Rusijos interneto portalas „Vertska“, Rusijos prezidento administracija uždraudė Kremliaus žiniasklaidai nušviesti bet kokius J. Prigožino pareiškimus, išimtis taikoma tik pergalingoms realijoms. Portalui šaltiniai sakė, kad Kremlius netgi visai rimtai svarstė galimybę pradėti juodąją prieš J. Prigožiną nukreiptą viešųjų ryšių kampaniją. Nuo 2023 metų pradžios oficialiosios Rusijos naujienų agentūros RIA, TASS ir „Interfax“ publikavo labai mažai naujienų apie J. Prigožiną. Kiek anksčiau jis pats sakė, kad „Vagner“ liovėsi verbuoti į organizaciją teistus asmenis ir siuto, kad neteko galimybės kada panorėjęs susisiekti su gynybos ministerija ir generaliniu štabu.